Taigi taip staigiai atėjo neprašytas ruduo, ir prasidėjo naujas tarpsnis, daug naujo žadantis ir kupinas netikėtumų. Iškart, grįžus namo iš vieno tolimiausių šio krašto kampų, melancholija vėl norėjo belstis į tas pačias duris. Tačiau nebuvo laiko jos įsileisti. Viskas vyko labai greitai. Ir tebevyksta. Greičiau nei bet kada. Ypač kai širdis iššokusi iš krūtinės, dreifuoja sau ramiai kažkur kosmoso platybėse. Tik tas laukimas, jis visad užtrunka ilgiau. Reikia stengtis nieko nelaukti, juk didžiausi džiaugsmai aplanko netikėtai. Bet ta atkaklioji melancholija nerimo ir toliau beldėsi į duris, kol jas išlaužė, ir ji savininkiškai bei išdidžiai įžengė vidun. Pradėjo į sielą sunktis vis gilesni ir stipresni jausmai. Bet ne dėl to, kad orai atšalo ar kad jau spalio mėnesį iškrito pirmasis sniegas. Ir ne dėl to, kad reikėjo nemažai pakloti už naują striukę, kai tų žvangančių dalykų ir taip trūksta. Net ne dėl to, kad gyvenime vėl įsitvirtino tokia nemėgstama ir jokiu pozityviu mąstymu nepalaužiama rutina. Nors ir yra joje naujovių, tačiau ir tos naujovės juk greitai pataps pirmykščiu reikalu. Kaip ir tos pirmykštės funkcijos, kurių nė velnio neina suprasti. Nei jų esmės, nei jų pačių funkcijos gyvenime. Ateityje taip dar viskas pasikeis... Žmonės nė negali numanyti. Ir piktdžiugiškai smagu stebėti, kaip jie gadina savo neįkainojamas nervų ląsteles tokiems nereikšmingiems dalykams. Geriau jas gadinti dėl dvasinių priežasčių, nei materialinių. Nors ir tada yra pavojus likti dvasiniu invalidu. Galgi, žiūrėk, dar didesnis. Tad geriau išvis jų negadinti. Na bet ko verti tokie beprasmiai pareiškimai... Ta melancholija, ir jos draugė apatija. Būna tokie santykiai dažniau tarp žmonių, taip vadinami meilės-neapykantos santykiai. Keisti tai yra santykiai, patys keisčiausi. Netgi keistesni už tuos platoniškus santykius. Nes anie bent jau nežeidžia ir durklais nesišvaisto, kai tik suvoki jos prasmę. O šitie, šitie bjaurūs santykiai lėtai ėda, kaip ėduonis ėda dantis. Taigi tie santykiai tokiais patampa, kai įpranti prie tos nuolatinės ėdančios būsenos, ir savotiškai ją įsimyli, nebegali be jos gyventi, tai tampa tavo esybės dalimi ir todėl negali to nusikratyti, netgi norėdamas taip, kaip kūnas nori gyventi. Atsiranda kažkokia vidinė destrukcija. Atsiranda potraukis skausmui ir liūdesiui, ir tamsai. Susidaro visa šeimyna. Susipažinkite su šeimyna: Melancholija, Apatija, Liūdesys, Depresija, Nerimas, Skausmas, Tamsa. Galbūt jau kažką pažįstate, o gal tik laukia pažintys ateityje. Nelinkiu, nelinkiu, gan bjaurūs individai tai. Na bet realizmas per daug stiprus, kad nebūtų galima tos pažinties nenuspėti, argi ne? Tačiau, išeitis yra. Tiesiog gyventi teisingai. Kam lemta gyventi, o kam lemta mirti. Bet jei likimus kuriamės patys, vadinasi, kiekvienas gali išvengti šių padarų savo gyvenimuose, kurie pastoviai vaidentųsi ir visada tykotų kažkur šalia. Net kai iš šono atrodo, kad viskas gerai. Na bet pozityvas turi nugalėti negatyvą. Tai yra tiesa. O tiesos reikia siekti. Nes mes esam stiprūs individai, mes pakeliam didžiausias audras, net ir smėlio audras, būdami vienut vienutėliai tuščioje dykumoje. Mes tai sugebame, mes esame pasaulio valdovai. Tad gyvenime prisiminkime tai ir nepasiduokime nevilčiai, kad ir kas nutiktų. Už šitą kovą gausite apdovanojimus. Nė neįsivaizduojate, kokius nuostabius. Ir šitaip sielą glosto nuo medžių krentantys auksu nulieti lapai, daug švelniau, nei jo rankos prisiminimuose. Gal tikėtis nieko ir negalima, tačiau viltis knibžda kažkur kamputyje visada. O mintys, nuolatos besisukančios galvoje, žinant ko tikrai nori, ims ir materializuosis. Bet viskame šiam gyvenime, kad ir ką darytume, turim įdėti bent dalelę širdies. Tik taip įmanoma pasiekti prasmę. |
2016 m. spalio 24 d.
|
2018 m. gruodžio 12 d.
2018 m. lapkričio 7 d.
2018 m. lapkričio 1 d.
|
Pasiūlė | Daina | Mėgsta | |||
Sahja | The Look Roxette |
||||
DjVaids | Rise Up, Shepherd and Follow Vanessa Williams |
||||
einaras13 | Dreamer Voyager |
||||
Silentist | Charmless man Blur |
||||
proletaras | Back in Black Carlos Santana |