Sagutės.

Miegas. Daug miego. Vakar užmigau aštuntą, gal devintą valandą vakaro, šįryt mane pažadinti buvo vos vos įmanoma.Sapnavau tamsą. Daug tamsos. Dar sapnavau kvapą.Tokį saldų, kaip vyšnių uogienė, Ir balsą. Tik nepamenu kas ten kalbėjo ir ką norėjo pasakyti. Net neabejoju, kad tai buvo svarbi žinia, kuri turėjo kažką pakeisti,

Spėkit kas mane šįryt nuvežė į mokyklą. Ogi tas pats klasiokas ant kurio "birbalo" sau prisiekiau daugiau nebesisėsti.  Šįkart važiavo ramiai,  neišsidirbiėjo, o gal tiesiog to nemačiau, nes važiavau užsimerkusi. Buvo  smagu. Net nesusmukau nulipusi.

Per chemiją išvedžiau mokytoją iš kantrybės. Bus jam mane prie lentos kviesti. Stovėjau ir beveik nieko nerašiau, nes nemoku. Labai grąsino dvetais. O kas man ne p..

Vėliau mus išvedė žiūrėti filmo. Filmas buvo geras! Lietuviškas. Pavadinimais kažkaip su apkabinimais susijęs. Žodžiu,  veiksmas vyksta šaltojo karo metais Berlyne. Dukra bando susitikti su tėvu. Dukra pateko vienoj pusėj berlyno sienos, tėvas - kitoj. Įdomu. Kai aptarinėjom filmą su tuo dėde ir teta kur buvo atvažiavę, tai , panašu, kad filmas patiko tik man ir dar vienai klasiokei. Kažkaip tuščia.

Dar papasakojo kaip ten kas vyksta kino studijoj. Nuostabu.

"Visas kinas yra viena didelė iliuzija".  Ir ne tik kinas.

O dabar taip ramu, gera, šilta, nieko netrūksta, nejaučiu jokio nuovargio, niekas nebaugina, jokio perdėto džiugesio, jokio liūdesioo, jokių emocijų. Tobula.