Staugia sunkūs arkliai, ausų būgnelių pažeidimas Nr. 46

Po galais, kas tas AŠ?

Keistai niūrūs urbanistiniai paveikslai su trupučiu peizažo už lango. Nieko negirdžiu, mašinos lekia, mat piko valanda dabar. O aš sėdžiu su ausinėmis. "Heavy horses, move the land under me".  Jei tik ne tie 700 kartų, tai aš būčiau sveikas? Kas 700? Kažkas iš čia esančių sakė, kad 700 kartų nuo ausinių daugiau bakterijų ausyse. O kolonkės ant tiek blogos, kad net katastrofiškos. Odę spausdintuvui jau parašiau, ateina eilė kolonkėms. "BELEKOKIOMS". Kurios ant tiek prastos, kad net pyp.

Nervų gniužulas vėl. Prasmirdęs pesimizmu, apgraužtas nuobodžių gyvenimo realijų. Talentas kažką veikti dabar man reikalingas. Po galais, kur tie talentai? Negirdėjau, man ausų būgnelių pažeidimas Nr. 46. Groja klavišai visu garsu paleisti, lyg ir avangardas, lyg ir psichodelika. Ypač, kai tavo pirštai nemiklūs ir netelpa į klavišą. O tai avangardas, net kaifuoji. Varpas skamba, skamba garsiai. 30 dūžiu. Kiek jis vertas. Dienos norma. Kalciu ir magniu nešeriu. Jis molinis, o burnos neturi. Girdisi už 70 km, vienu dūžiu gali išnešti pusę Kėdainių, prigriebiant ir dalį Babėnų bei Vilainių. Klasiokas gyvena pačiam Vilainių gale, jo neišneš.

Nusišnekėjimo menas. Velniai nematė, aš esu parazitas. Parazitas, ne tas biologinis, kur kraują geria. (uodas?) Moralinis parazitas. Šaltas ir šiurkštus. Suvalgyčiau žmogų dėl teisybės. Arba dėl savo įsitikinimų, kurių dar niekas nesulaužė. Na, gal kokį ir sulaužė, bet vegetarizmas tai tikrai ne man. Švininis cepelinas irgi valgomas pro ausis.

Noriu nuvažiuoti į Budapeštą. Ypač tada, kai klausau Jethro Tull "Budapest". Išdaušiu langą dėl gryno oro, po to, šluodamas šukes, prisiminsiu, kad jį buvo galima atidaryti. Suvalgysiu tortą su žvakėmis. Išmesiu kompą pro langą, po penkių minučių aš ieškosiu jo, nes reikia tėvui pagooglinti valiutų kursą. Rock forever

Kas tas AŠ?