Buvai vienintelis.. Vienintelis ir mylimiausias. Tu net neįsvaizduoji, kaip norėčiau atsukti laiką atgal. Jei tik būčiau žinojusi, kas nutiks, tą vasarą tikrai būčiau atvažiavusi anksčiau.. Bet taip jau išėjo, kad pavėlavau.. Tik vieną dieną.. Atvažiavau, ir tavęs nebebuvo. Visada pasitikdavai, bet tą kartą nepasitikai.. Nieks nepasitiko. Kelias dienas sėdėjau nežinioj, nieks nieko nesakė, tada įsidrasinau ir paklausiau pati. Jie pasakė, kad tavęs nebėra ir tu niekada nebegrįši.. Nušovė.. Galvojau niekada neatsipeikėsiu, nemiegojau daug naktų, verkiau dieną, naktį. Visai nusilpau.. Buvai mano draugas visą gyvenimą, mokėdavai išklausyt.. Dabar man kažko trūksta, niekam nebepasakoju apie save, apie man nutikusius įvykius kaip pasakodavau Tau, nes tik Tu suprasdavai ir mokėdavai išklausyti... PASIILGAU TAVĘS... |
2012 m. vasario 1 d.
|
2012 m. gegužės 31 d.
2012 m. vasario 3 d.
2012 m. sausio 29 d.
|
2012 m. vasario 6 d. 12:22:46
Aišku,tada ištiesų gaila ir liūdna...
2012 m. vasario 2 d. 19:34:03
o aš spėliojau, kas - šuo, katinas? Juk ir tokius šaudo... Turiu gyvą to išvengusį pavyzdį, šalia besitrainiojantį jau septintus metus (pirmadienį ta sukaktis buvo). Bet pagalvot, kad žirgas... Ir dar šitaip... Man visada buvo nesuprantamas toks vartotojiškumas (bent jau dėl gyvūnų, kuriuos laikau didingais ar šiaip dievintinais). Kartais atrodo, kad su amžium mes tampam vis labiau ir labiau vartotojiški ir žiauresni, turintys vienintelį tikslą - kaip nors išgyvent. o gyvūnai - jie tik padeda mums savo mėsa ar/ir kailiu. Seniai nebesu vaikas, bet toks požiūris nesiliauja šokiravęs.
P.S. Skaičiau, o ašaros taip ir kaupėsi akyse. Kažkodėl nujaučiau, kad ne žmogui tai skirta..
2012 m. vasario 2 d. 08:47:47
Random čia kalba apie žirgą, kurį pažinojo nuo vaikystės ir apie tai, kad vieną vasarą atvažiavusi į žirgyną sužinojo, kad prieš dieną jį nušovė mėsai jo šeimininkas. Įtarumas nėra blogai, bet nereiktų persistengti, nes bent jau šiuo atveju istorija tikra 100%.
2012 m. vasario 2 d. 08:04:27
Sorry,už įtarumą ir skepticizmą,bet man tokios 13-mečių išgyventos a la tragedijos atrodo vaizduotės vaisiai ir užuojautos bei dėmesio paieškos.
Gal šiuo atveju ir ne taip,gal.
Bet yra mano kaimynė-gyvas pavyzdys,kuri vis prikuria istorijų apie žuvusį brolį(kurio neturėjo)ar atseit bando žudytis... Todėl aš įtari ir nepriimu visko už gryną pinigą.
2012 m. vasario 1 d. 21:13:49
Aha..
____________________
Kai dingsta žodžiai, prasideda muzika.
2012 m. vasario 1 d. 21:11:02
5 like, nė vieno komentaro. Margarita, palikai visus be žodžių :)