Jei senos rock’n'rollo plokštelės guli apdulkėjusioje lentynoje, o Foresto Gampo soundtrackas nukištas į giliausią C disko foldery, jei niekas nebešaukia berniukų iš Vietnamo, o ir į San Franciską niekas nebevažiuoja, bet kamuoja kažkokia giliai kirbanti nostalgija visam tam - šitas albumas kaip tik. Danų dueto antras albumas, nuo kurio aš ir pradėjau su jais pažintį (pirmasis visas tik B mažoru ir visos dainos trumpesnės nei trys minutės) skamba kaip reinkarnavęsi Velvet Underground, pakeliui iš pragaro sutikę Jesus And Mary Chain šutvę.

Jau minėjau vasariškiausią gitarinio popso pavyzdį “Love In A Trashcan”, varoma ne tiek vienas kito nepermušančių vokalų, kiek puikios gitaro solo. Ji išlieka čia įdomiausia, linksmiausia, radijiškiausia ir patraukliausia. Aplink galime rasti Lou Reedišku baladžių “The Heavens” ir “If I Was Young”. Keletas amerika šlovinančių dainelių atrodo tokios idealizuojančios, kad net nekyla abejonės, jog tai ne pačių amerikiečių apie save kurti būdvardžiai. “Somewhere in Texas” varoma kelių akordų akustikos bei “Ode To L.A.”, kur ir kažkokios svetelės balsas girdimas kiek primena jaunus kaip mes FleedwoodMac, kokiu nors stebuklingu būdu prašokusius aštunta dešimtmetį.

Yra ir vienas koveris, kuris yra bene praščiausias epizodas visame įraše - The Angels senolis “My Boyfriend is Back”, papildytas kažkokiais The Ting Tings nemokšiško grojimo garsais, lyg ir primenančiais pažiūrėti į leidinio data, ko visai nesinori daryti. Skip, skip, skip. Užtai skipinti labai yra kur - apsuptas jis boybandišku naivumu spinduliuojančia “Here Comes Mary” - vienu smagiausiu albumo kūrinėlių, kažkaip nūdiena daugelis muzikantų prarado norą būti romantiškai optimistiškais, jei jau kokia baladė ar meilė išlenda, tai vistiek su kokiais kompleksais. Prozako karta. O hipiai, patys tą kartą pagimdę, šioje srityje šauniau atrodė.

Jei jau vardint iki galo, tai vardint: “You Say You Lie” fainiausias pavyzdys, kaip galima duetu dainuoti vienu metu, melodija šoliuoja kažkur aplink kaubojišką skubėjimą, apgrota kadaise The Shadows, o tarybinių lietuvių taip šmaikščiai pavogtą, Jupijaeeeeeeeeeee jupijaaoooooo, meilės daina tik tauu.. Oi kaip rusai išmokė vogt, tai dar ir dabar negali daugelis atprast.. “Sleepwalking” bene rokiškiausia čia, bet neįkyriai (ne, visai ne taip, kaip ta Boba roko naktų reklamerė facebuke siautėja), dar yra “Red Tan” apie kurią klaikiai nežinau ką pasakyti, tiesiog ji čia tinka, savo vietoj, nieko negadina ir nieko neprideda.

Nu ok, ok, saldainiai visada pabaigoj, čia skaniausias “Uncertain Times”, taip net šios vasaros visas atspindys vėliau ją priminsiantis tikriausiai patapo. Lyg ir simple baladė tokia, vokalą atkartojanti solo, keleto akordų brazdelynė, bet kažkaip daug ir nereikia, o paprasti žodeliai “I would like to go to stars with you” visai nefilosofiški, bet labai gražūs.

Tai toks ir tas albumas, kurį vis last.fm suka pastaruoju metu, o va spalį ar kažkada neužilgo ir naujas Raveonečių bus, kas tikriausiai yra visai smagu.

• Naudojant music.lt informaciją internete aktyvi nuoroda į www.music.lt yra būtina.
• Naudojant music.lt informaciją radijo/televizijos eteryje, būtina paminėti, jog informaciją pateikia www.music.lt.
• Užfiksavus pažeidimus bus kreipiamasi į atitinkamus teisėsaugos organus.