Aš juos atremti turiu.
Septynių tautų armija* manęs nesulaikys.
Jie ruošias man už akių
iš to priskaldyti neskubomis.

Naktį kalbuosi su savimi.
Niekaip neišmest iš galvos.
Mintis stumdau atgal pirmyn,
cigaretė viena po kitos.
Ir žinutė, iš mano akių siusta,
sako – nelieskit to.

Nenoriu girdėt apie tai. 
Kiekvienas žino istoriją, ir išklot ją galės.
Visiems žinoma apie tai,
nuo Anglijos Karalienės iki velnio šunies.

Ir jei man atsigirstų kai kas,
aš pateiksiu jums tai.
Ir tat nebus tai, ką norit išgirst,
bet  padarysiu tikrai.
Savo kaulais kažkas sako, jaučiu -
susiraski namus.

Vykstu į Vičitą,
toli ir su visam nuo operos šios.
Dirbsiu ten prie javų,
prakaitą upeliais liesiu laukuos.
Aš kraujuoju, kraujuoju, kraujuoju
viešpaties akyse.
Žodžiai iš manęs ims lašėti krauju,
nustosiu galvojęs tada.
Ir dėmės, liekančios nuo kraujo,
sako -  grįžki namo.

*septynių tautų armija  - (seven nation army), taip vaikystėje Jack‘as White‘as vadindavo  gelbėjimo armiją (salvation army). 

Radau interviu findarticles.com, kur The White Stripes lyderis kalba apie dainą Seven Nation Army.
Jack White: - “Jo, visad stengiausi kiek tik galima  nerašyti dainų apie pyktį, tačiau šioje plokštelėje nežinau kaip, bet vis tiktai keletą kartų prasimušė. „Seven Nation Army“ yra apie veikėją, patekusį į paskalas apie draugus ir šeimą, kas jį taip įsiutino, jog jis panoro išvykti iš miesto.“