Tiems, kam įdomu (plius muzika)

Na vokiečių sunkiosios muziko scena man stipri ir be Rammstein, vien ką Scorpions (nors jie ne metalas, taip taip, žinau) su savo atsisveikinimo ir pasisveikinimo turais ką reiškia. Aišku, Rammstein etalonas, ne kitap, nesiginčiju. O grįžtant prie minties, kad mažai kas reiškiasi, tai taip, bet kita vertus labai smagu, bent jau man asmeniškai matyti va tokius jaunus žmones, kaip kad tamsta, kurie vis dar čia sukiojasi ir rašo, komentuoja, diskutuoja. Tikrai labai labai smagu! Mano dienoraščiais optimizmu nekvepia, greičiau nūdienos realizmu, žvelgiant iš pesimistinės pusės ar neabsoliutinant pesimistinės, kiek mažiau optimistinės ir tiek. Aš dažniau šiaip rašau privačius dienoraščius, bet jie pasitarnauja asmeninių minčių išliejimui, kad nekeltų nesankcionuotų psichozės pasireiškimų tiek standartiniais, tiek ir nestandartiniais būdais. Bet reiktų ką nors gero parašyt.

Na taip, aš čia va pati skleidžiu išsigimimu dvelkiančius sistemos modelius, a le, evoliucionavęs kapitalizmas. Kam čia tie nauji terminai bereikalingi... Šiaip jo, planinė ekonomika skamba kaip teisingesnis įvardinimas.

Good point, mokslas ir taip juda ta kryptimi, sąmoningai ar nesąmoningai pagal tas idėjas. Klausimas tik, kokia kryptimi tas tobulėjimas juda. Aš nenoriu čia pradėti kokių nors paranojinių psichozių, tačiau, pagal savo pačios poziciją, darau prielaidą, jog tikrai bent trečdalis populiacijos nepasitiki pasaulio tvarkos valdytojais. Ir sakyčiau, kad priežasčių tam tikrai netrūksta. Atrodo visai logiška, kad ir tie ekonomiškesni gyvenimo aspektų tobulinimai visuomenėj išlaikys dabartinį įkalinantį žmogų kapitalizmą, ir gal net jį dar labiau sustiprins. Labai lengvai gerais darbais galima paslėpti suktus ketinimus. Ir čia net ne vienas pavyzdys, keliantis įtarimus ir tą nepasitikėjimą "aukščiausiais". Kaip ir robotų įsigalėjimas jau yra apipintas visokiom konspiracijom, bet net nekalbant apie jas, o atsižvelgiant į kitus neigiamus jų visiško įsigalėjimo reiškius, kaip kad teoriškas žmonijos nutingėjimas, viskas verčia likti skeptišku. Nors skepticizmas yra smegenų variklis, tai gal ir gerai... Žodžiu, viskas gyvenime turi baltą ir juodą puses. Tik jų (gėrio ir blogio) koncepcijos šiandien yra pakitusios, vadinkim, kad ir išsikreipusios, nes nebepaklūsta seniems modeliams. Dėl to lengva susikonfūzinti. Kažkokiam pereinamajame laikotarpyje gyvenam.

Veneros projekte, kiek supratau (ir ką patvirtino greita santraukų paieška), viskas remiasi planine ekonomika ir pinigų nebuvimu, tai čia vargiai ar gali būt labiau nekapitalistiška :) Projektas apraizgytas technologijom, daugumos kurių dar neturim, bent jau patikimų. Tai kaip ir sakiau, įvedus visuotinę automatizaciją kai nebereikės dirbti, atsiranda daug erdvės visokiom bazinėm pajamom, savitobulai ir t.t., tik tai ir taip ateina ir be visokių Veneros projektų. Tik kaip vizionieriui, darbus nudirbantys robotai yra didelis palengvinimas :D

Žaliosios energijos gamyba yra cool, tik nesuprantu, kaip tai tarnauja būtent utopinėms visuomenėms, kai akivaizdžiai matom, kad ji daugiau nei puikiai laikosi mūsų gamyba paremtoje santvarkoje.

Aš iš tikro esu linkusi pritarti jūsų požiūriui dėl to, kad šiandieninėje visuomenėje kardinalaus pokyčio dar nereikia. Ir dėl tos priežasties, kad dar tiesiog neatėjo laikas. Tačiau kaip supratau, jūsų pozicija - visiškas susitaikymas su esamomis sąlygomis, žmogaus išnaudojimo reiškiniu, dėl ko aš visiškai nepritariu. Taip, ta sociali sistema, kaip jos gražus, tvarkingas modelis netgi turėtų egzistuoti, bet ne išsikreipęs modelis. Dabar visi seka tuo išsigimusiu modeliu, pasitelkę žmogišką nuolankumą iš baimės nepaklusus būti nubaustiems. Ir suprantu, nereikia plėšytis ir būti įžuliems, tačiau reikia mokytis išmoningumo, savo veiksmų, atsakomybės už savo gyvenimą prisiėmimo - apskritai gyvenimo sąmoningai, su sava galva ant pečių, o ne kaip avių bandai einant ten kur nurodo piemuo.

Veneros projektas pripažįsta kapitalistinius santykius, ant jų ir laikytųsi žmonija. Tai būtų kaip senaisiais laikais, prieš atsirandant pirmiesiems pinigams, teisingi prekybiniai mainai.

Bet taip, kol kas tinka šią idėja nurašyti tik kaip protestą, į kurio reikšmę galbūt bus atsižvelgta ateityje. Jacque Fresco darbas, manau, nebus nuėjęs šuniui ant uodegos :) Beje, ir saulės energijos išnaudojimas, skirtas palengvinti žmonėms gyvenimus, nebeišnaudojant gamtos ir kitokių materialinių išteklių, jau pradeda skleistis į įgyvendinimo formas, nes ir pats Elonas Muskas daro kardinalius, teigiamus reiškinius šia linkme.

Šiaip visų tų Veneros projektų bėda yra ta, kad jie projektuoti aplink plius minus tokius pat žmones kaip koncepcijos sumanytojas ir jei tik pabandai įsistatyt į modelį patį šlykščiausią savo sutiktą žmogų, schema griūva. Žmogus, kaip ir pastebėta, į Veneros projektą turi būti įleistas tik jau apdirbtas, bet tai ar tada tai tikrai 'žmogus' - baimė ar godulys yra nemalonūs  ar 'blogi' jausmai, bet kas pasakys, kad jie nenatūralūs?

Anarchija ir tai, kiek esu pastebėjęs, gali egzistuoti tik small scale, neskaitant to, kad vistiek aplink bendruomenę iš esmės egzistuoja kapitalistiniai procesai, kurie leidžia bendruomenei susikurti (kad užskvotintum namą, reikia kad jis būtų pastatytas, o tai jau visa eilė darbų). Tai daugiau protesto forma, nei visa apimančios visuomenės pagrindas. 

Žodžiu, man atrodo, tai ką turim šiandien – truputį ne ton pusėn pakrypusią, bet gana socialią sistemą yra as good as it gets. Gal kai viskas bus robotizuota bus daug geriau. 

Tokiu atveju, kai socialinėj aplinkoj sunku ką nors į/(iš)žvelgti, mano paprastas patarimas būtų bandyti tai padaryti priešingoj socialinei aplinkai teritorijoje - antisocialinėj. Nors šitie laukai, kuriuos rekomenduoju, gali būti ir pavojingesni, todėl galit ir ignoruoti mano patarimą. Aš manau, kad vertės visada yra, nebūtinai jie turi kardinaliai keisti situaciją, bet skirtumas, yra jie ar ne tai tiktrai jaučiasi. Atrodo, music.lt erdvėje tiesiog liko tik tie, kuriems dienoraščių skyrelis niekada ir nebuvo pernelyg aktualus, todėl jame ir švilpauja vėjas. Mes galime bandyti juos vėl pritraukti, tačiau ir tikėtis rezultatų nereikėtų, nes manau, kad ne į tokį pritraukimą reikia koncentruotis čia iš esmės. Tas dienoraščių aktualumas turi savaime atsirasti padaugėjus vartotojų skaičiui.

Šitas savo mintis aš labai stipriai susiejau su "Veneros projekto" utopinėmis idėjomis, kurios verčia kelti tokius filosofinius klausimus. Bet galbūt reiktų tas idėjas palikti futuristams. Dabar manau yra pakankamai akivaizdu, jog žmonija dar nėra pasiruošusi tokiam didžiam žingsniui, tai būtų jau ir visiškai naujas sąmonės ir net pačios pasąmonės lygis, kai žmonės, įgavę visišką laisvę, sugebėtų ją išnaudoti ne destruktyviems tikslams, o tik nesibaigiančiam tobulėjimui. Nes juk tobulėjimas neturi ribų, argi ne? O dabar, ypač atsižvelgus į istoriją, kaip visokie tironai, patys save valdovais pasiskelbę asmenys, ima ir užvaldo visą savo aplinką. Bijau, kad įsigalėjus anarchijai, su dar nepakitusiu žmonijos sąmoningumo lygiu, mes grįžtume į praeitį, kur nebuvo taip gerai išvystyta demokratija, kuri tokia reikalinga žmonijai. Tačiau "Veneros projekto" asmenys teigia, kad žmonijos dabartinio "žvėriškumo" reiškimasis egzistuoja būtent dėl sistemos kaltės. Jie sako, kad laisvės apribojimai žmones kaip tik verčia nusikalsti (pagal tą pasakymą, kad taisyklės yra tam, kad jas sulaužytum), žmonija jaučia kaip sistema juos slopina, ir tai juos daro nelaimingais. Sistemai pradingus (išnykus bankams, mokėjimui tam, kad išliktum (juk gyvenimas yra prigimtinė žmogaus teisė, o turi už tai mokėti), maistui pasidarius prieinamu kiekvienam, o ne tik tiems, kurie turi pinigų), žmonija galėtų pagaliau panirti į savo natūralųjų būvį, koks jai ir yra skirtas pagal visus Visatos dėsnius. Na, jaučiu, kad čia įsismarkavau jau, bet tai tikrai yra aktuali tema ir manau, kad žmonės turėtų būti labiau sąmoningi šituo atžvilgiu ir stengtųsi kiek įmanoma priešintis tai nelaisvei.

Aš Jean Michel Jaare labai gerbiu, ne taip, kaip tą kitą asmenį, nors kaip asmenį gerbiu, tik kaip atlikėją nelabai. Taigi, prašom labai nepykti. Daft Punk! Blemba, šiandien kaip tik kavinėj grojo jų muzika ir man visiškai išgaravo iš galvos, kad jie prancūzai. Po šimts pypkių. Jie tikrai verti būti ir paryškinti, taigi ištaisau savo klaidą: Daft Punk. Priežastis, kodėl tokiems puikiems atlikėjams, kaip Jean Michel Jaare, Patricia Kaas, Edith Piaf neskyriau ryškios vietos yra ta, kad man jie, nors ir teisingai pripažinti pasauliniu lygiu, neimponuoja šalia kitų atlikėjų, kurie yra labiau modernesni ir galbūt žinomesni jaunesniosioms kartoms. Taigi atsiprašau ir už tai, kad savo siauresniu požiūriu padariau tokią pažymėtiną klaidą. Mielai ją ištaisyčiau kitu panašaus pobūdžio dienoraščiu :) Jūsų kiti paminėti atvejai su klasikinės muzikos legendomis lygiai taip pat neįsipaišo į mano modernizmą/technologinį visa-praryjantį pranašumą. Tad vėlgi - atskiras dienoraštis nepamaišytų, skiriant to nusipelnyto dėmesio. Dėl vokiečių, na, juk yra Scorpions! Nežinau kodėl pagalvojus apie Vokietijos populiariausią grupę, iš karto mintyse iškilo Rammstein'ai. Gal dėl to sunkiųjų metalų trūkumo organizme. Dėl Italijos, aš ir vėl žiūrėjau į jaunesniąsias kartas, taip ir gavosi, kad parinkau Lacuna Coil (beje, jie dabartinio mano muzikinio skonio visiškai neatitinka, tai buvo prieš kokius 3-4 metus), tačiau, būtų žiauriai smagu išgirsti, kokie gi būtų jūsų siūlymai Italijos aspektu :)

Visą rudenį planavau parašyti dienoraštį, bet labai jau komplikuotas mano būvis standartinėj socialinėj aplinkoj pasidarė. Todėl nebegaliu nei įžvelgti, nei išžvelgti nieko  Be to, post-apokaliptinėje erdvėje mano rašteliai pataisomosios vertės nesuteikia. O kodėl žmonės nebenori diskutuoti, nors jų yra - mistikų mistika, iki kurios mano suvokimui dar toli.

Dėl žmonių, nežinau ar žvėrys yra negailestingi ir žiaurūs, tačiau mums be laisvės apribojimo turėtų įvykti re-evoliucija (visai kaip revoliucija), o gal geriau vadinti anti-evoliucija: mes palaipsniui grįžtume į žvėriškąjį būvį, nes anarchija veikia destruktyviai tiek protą, tiek socialinius santykius, tiek žmogiškumą. Žinant dabartinį technologinį pažangumą, bijau, kad be laisvės apribojimo gali kilti pavojus pasaulio egzistavimui. Todėl geriau apie tai net negalvoti.

Ir dėl muzikos - manau, kad nuvertinate Prancūziją. Jean Michel Jarre yra puikus atlikėjas ir negaliu žiūrėti, kaip jūs jį įdėjote į vienus skliaustus su David Guetta. Žiauru. Net aš ant savęs pykstu, kad esu priverstas juos abu įvardyti viename sakinyje. Vat verčiau Guetta pakeisčiau į Daft Punk, tada gražiau žiūrėtųsi. O kur dar Edith Piaf ar Patricia Kaas (vargiai rastum žmogų, kuris apie jas nėra nieko girdėjęs), kur devynios begalybės įvairių klasikų (pripažinkim, jokia šalis neturėjo tiek klasikinių kompozitorių kiek Prancūzija, austrai ir vokiečiai turėtų sėdėti kamputyje pagal šį kriterijų). Žodžiu, Prancūzija neturi vieno charakteringo atlikėjo, ji jų turi begalę ir tam pačiam kontekste su kokiais skandinavais jų negalima statyti. Dėl Vokietijos irgi paprieštaraučiau, nes Rammstein verčiau tapo vokiečių stereotipizavimo ginklu nei populiariausia Vokietijos grupe. Aišku, populiarumo neneigiu. Ir kaip Italijai sugebėt prilipdyti Lacuna Coil. Tai yra pats netikėčiausias pasirinkimas, koks tik gali būti. Čia matyt kalibravai pasirinkimus pagal savo muzikinį skonį, todėl aš nė velnio nesuprantu tavo argumentacijų.