Tom Waits - Bad As Me, 2011
Prirūkytas baras. Raudonais apmušalais aptraukti baldai. Juodos nuo tabako sienos. Pro dūmus vos matoma scena. Ir baras, nusėstas skrybėliuotų vyrų ir damų raudonom suknelėmis, laikančių kandiklius su kvepiančiomis cigarilėmis. Čikaga. Čia mus šiandien pakvietė Tom`as Waits`as. Aštuonis metus laikė savo barą uždarytą, o šiandien vėl, Open ir Sold Out! Prie durų spūstis, girtuokliai ir pseudo intelektualai siekia patekti vidun, o elitinės šeštojo dešimtmečio kekšės bando savo privalumais suvilioti apsaugą. Ponai ir ponios, tik tokie pat blogiukai kaip pats maestro šiandien yra čia laukiami.
Praeitimi dvelkiantis repertuaras ir iki skausmo pažįstamos dermės bei kavos ir cigarečių numylėtas balsas. Damos tirpsta nuo ore sklindančio seksualumo, o vyrai nuo seksualumo apžavėtų seksualių moterų kvapo... Ir, be abejo, viskio. Triukšmas, kalbos, muzika, besimušančių riksmai, džeržgiančios senovinės plokštelės iš patefono bei rafinuotai žaidžiamas pokeris... Nesenstanti nuotaika, tiek dabar, tiek prieš 30 metų. Būtent toks maestro ir yra, šiurkštus, šlykštus, romantiškas ir purvinas. Nė per nago juodymą nesistengiantis nutiesti raudono kilimo į Grand Hotelį su moderniomis džiakuzi voniomis. Jis vis dar mėgaujasi vietomis nederančiomis pramogomis, kurios liejasi iš gitarų, nuodėmingais pokalbiais, kurie sklinda į visas puses, kai tik Tom`as įjungia savo mikrofoną. O viskio vis daugėja. Ir kalba maestro vis rimčiau ir vis daugiau. Jis vis dar pasakoja apie savo keliones, apie nelaimingą meilę, apie už baro durų paliktą elitą ir pigiame aluje besivoliojančius vaikus.
Jis neprašo kalbėti apie jo pasirodymą, nes vieną kart pabuvę Waits`o klube visi žino, kaip bus, kaip buvo, tik nežino kaip yra. Nes yra tik tada, kai maestro sumaišo viską, kas jam po ranka, į vieną stiprų kokteilį, kuris net Kruvinąją Merę priverstų verkti kruvinomis ašaromis. Ar paseno? Gal. Šį kart bare atrodo visi, tiek jaunystės bliuzo bendražygiai, tiek dabartiniai Dali ir Pikas`ai, kuriais maestro buvo tapęs savo paskutiniuose pasirodymuose.
Vietomis užsimerkęs nuo akis graužiančių dūmų prisimeni senas dienas, praleistas naujutėliame kadilake, kino teatre po atviru dangumi. Ir tuomet Waits`o reikalavimas „Back in the Crowd“ atrodo toks bauginantis, bet dar vienas viskio arba seno gero Džekučio tik dar kart primena, maestro neleis ilgai mėgautis romantika. „No good you say, Well, That`s good enough for me“. Bare aplodismentai. Kur dar daugiau nei šioje skylėje, bendroje jūroje skęsta tiek iškrypėliški gangsteriai, tiek džiazo dainininkės, tiek nuo savo dirbtinio intelekto vemiantys bankininkai.
Aš? Aš stoviu atsirėmęs į sieną. Mano akį traukia senas pianinas, prie jo sėdintis maestro ir jauna dama besišypsanti tiesiai už manęs kabančiam paveikslui, o aš apsimetu, kad man. „I want you to kiss me, like a stranger, once again“. Ir ji pabučiuoja. Ir dingsta. O gal dingstu aš. Esu visiškai pasitenkinęs visu šituo bordeliu. Ir jis man pritaria: „I will have satisfaction“.
Prisėdu prie vienišų menininkų staliuko, kur nieko nauja. Visi jaučiasi paskutiniai lapais ant rudeninių medžių: "Last leaf". Pagirios. Šitoj baro pusėj aiškiai jaučiu pagirias. Moralines ir dvasines. Nepamiršo ir nepaliko Tom`as ir jų. O baras tuštėja. Matyt, visiems apsiseilėjusiems ir nusigėrusiems pižonams jau užteko intelektualaus Waits`o šlamšto. Jie keikdamiesi išeina triumfuodami pro duris, kur su pavydu vis dar laukia masė neišrinktųjų, nematančių to Satisfekšiono, kurį suteikia šitas avangardinis spektaklis su visais nukrypimais, iškrypimais ir pakrypimais tų, kurie jau nebepastovi, tų, kurie prašosi sugrįžti namo „Left, right, left, right“. Namo į savo folklorą, į savo pirmagimę nuodėmę. Štai ką iš tikro suteikia Tom`as Wait`sas. Galimybę grįžti, galimybę atsiriboti, galimybę nesigėdyti, galimybę išlaisvėti. „Bad as Me“. Nei vienas mes nesam ir nebūsim Bad as Waits. Bet pabandyti galim, tik nereikia gėdytis nusigerti jo smuklėje, pašokti jo striptizo bare, iškrypti jo cirke, įsimylėti jo Paryžiuje, padovanoti rožę jo baro padavėjai. Praverk duris ir tik išsirink, kurioje baro pusėje sėsi.
"
Autoriaus įvertinimai:
|
Muzika: | 9
|
Atlikimas: | 10
|
Tekstas: | 10
|
Originalumas: | 9
|
Bendras: | 9.5
|
- Naudojant music.lt informaciją internete aktyvi nuoroda į www.music.lt yra būtina.
- Naudojant music.lt informaciją radijo/televizijos eteryje, būtina paminėti, jog informaciją pateikia www.music.lt.
- Užfiksavus pažeidimus bus kreipiamasi į atitinkamus teisėsaugos organus.
|
2011 m. lapkričio 7 d. 18:42:07
____________________
'Aš tau atleidžiu' gali pasakyti tik tas, kas gali pasakyti 'Aš tave myliu' (Paolo Coelho - Alchemikas)
2011 m. lapkričio 5 d. 00:02:52
Kaip pirštu į akį.
Nuotaika, sukurta pačioje pradžioje (baras, cigaretės) tiesiog priminė tą prarūkytą balsą, kurį taip mėgstu, ir neužmirštamą dainų skambesį.
Žvaigždutė be abejonės. Gaila, kad negalima duoti dar daugiau
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims. Gilė Ara
2011 m. lapkričio 2 d. 11:41:06
____________________
. tamsos ir šviesos kamasutra .
2011 m. spalio 31 d. 12:11:05
____________________
when you've measured out your life with coffee spoons, take bottles.
2011 m. spalio 30 d. 22:18:40
____________________
'kol saulė suduš, Ir nebus mirties karalijos'