Ne pats mėgstamiausias Cosmograf albumas (nors ir tokį išsirinkti tokioj solidžioj diskografijoj būtų iššūkis), labai floyd'iškos atmosferos kupinas albumas, bet čia yra ir labai galingų rifų. Jų būna kiekviename albume, tačiau čia jie labai sunkūs, White Light Awaits dainoje net metališki. Jau čia esama 7-ojo Cosmograf albumo Mind Over Depth užuomazgų rifų sunkumo prasme. Yra tokių akustinių melodijų, vietomis net į folką užnešančių (Blacksmith's Hammer), o vietomis tiesiog į lengvą roką (Memory Lost, When Age Has Done Its Duty), tačiau tai nėra mano mėgstamiausia albumo dalis, nes akustinių melodijų kompozicijos piką Robin'as pasiekė su The Man Left In Space albumu ir ypač tituline to albumo daina. Labiau mėgstu tas aštrumo nestokojančias albumo dainas: Into This World, Bakelite Switch, o ypač White Light Awaits. Duodu 9-etą.
When Age Has Done Its Duty – amžius daro savo, tai tiesa. Man tai aktualu. Atmintis velniškai nebepatikima. Jau kelis kartus pasižadu pasiklausyti Cosmograf ir vis pamirštu. Dėkui Spotify, tas kasdien pakiša, ką man vertėtų paklausyti. Taigi, iš lempos renkuosi „ When Age Has Done Its Duty“, nors, sakant tiesą, akį patraukė pavadinimas ir viršelis.
Pirmas įspūdis – tai švelniai skambantis, melodingas į akustinę atmosferą vyniojamas neo-prog albumas.
Turiu įprotį, pirmą sykį išgirdęs albumą, tuoj pat ieškoti į ką jis man panašus. Na, Pink Floyd pėdsaką galima rasti daugelio progresyvių muzikantų darbuose, tad ir čia gilmoriškos gitaros epizodų randasi, kaip ir „užkadrinių“ garsinių efektų bei pokalbių fragmentų. Lėto tempo melancholiška muzika su akustiniu pianinu primena Also Eden. Titulinė daina When Age Has Done Its Duty savyje talpina visą tai, ką minėjau, plius akimirką weikmaniškovargonavimo. „White Light Awaits“ Cosmograf pradėjo kaip Tangerine Dream, bet palaipsniui priaugino dramatizmo, pajungęs sunkesnį gitaros rifą bei hard roko vokalą. Albumą atidarantis epinis Into This World prasideda laikrodžio tiksėjimu ir kūdikio verksmu, o tada įstoja pianinas ir Peterio Hammill‘io stiliumi įžanginė dalis. Toliau viskas dramatiškiau ir balsas, ir gitaros, kaip pas The Tangent. Aplamai, dainų intro, tai garsiniai efektai arba atviras tekstas, arba akustinė gitara - On Which We Stand. Joje vokalas įgavęs Dave Cousins tembrą , o pati daina GenesisWind & Wuthering stiliuje.
Pirmas nuodugniau išklausytas Cosmograf albumas paliko keistą deja vu įspūdį. Kažkoks mano mėgstamų grupių koliažas. Čia nieko blogo, susiklausė albumas vienu ypu, be jokio erzelėjimo. Labiausiai patikusios dainosyra When Age Has Done Its Duty ir Bakelite Switch, kuri turi šiek tiek greitesnį tempą. 9 galiu rašyti be išlygų. Paskutinis grupės albumas, man regis, bus stipresnis. Prabėgom paklausiau kelias kompozicijas, atrodė solidžiai.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Tas pavadinimu sutapimas.... kai dege rod island graikijoj, nepatikejau ir ziurejau i zemelapi galvodamas kad dega amerikos valstija rhodes island. Tokiu pat pavadinimu pagal tarima
Nevykus reklama ikyri per spotty fire kas 15min. Kiek lietuviu troksta pamatyt Velyku sala? Kiek is ju svencia velykas su kedainiu majonezu ar let alone majonezu. Ar tas vienas pretendentas bei isrinktas laimetojas daro Ye prisikelimo dienos ir easter isl
ką daro iš akmens!
Reklama: pirkite velyku majoneza, keliaukit, pramogaukit ir laimekite 2 dienu privalomaja sventine kelione 20ciai asmenu i Kedainiu majonezo fabrika arba mizeresne provincija
Anekdotas. Grįžta vyras iš kelionės po Velykų salą visas subintuotas, sugipsuotas. Draugas klausia:
– Kas nutiko? Juk ten ramybės oazė!
– Ai, supranti... Velykų rytą iš įpročio pasiūliau vietiniam pasidaužyti kiaušiniais. Tik nepagalvojau, kad jie ten vis
Ką tik ištryniau net neegzistavusią dainą. Kuri turėjo 6 like'us ir net vertinimus. Kaip įdomu Pastebėjau, mūsuose labai daug betvarkės su lietuviškais atlikėjų profiliais. Gerai, kad bent lietuviškų nėra tiek jau daug, tai įmanoma sutvarkyti.
2021 m. sausio 27 d. 20:23:30
Ne pats mėgstamiausias Cosmograf albumas (nors ir tokį išsirinkti tokioj solidžioj diskografijoj būtų iššūkis), labai floyd'iškos atmosferos kupinas albumas, bet čia yra ir labai galingų rifų. Jų būna kiekviename albume, tačiau čia jie labai sunkūs, White Light Awaits dainoje net metališki. Jau čia esama 7-ojo Cosmograf albumo Mind Over Depth užuomazgų rifų sunkumo prasme. Yra tokių akustinių melodijų, vietomis net į folką užnešančių (Blacksmith's Hammer), o vietomis tiesiog į lengvą roką (Memory Lost, When Age Has Done Its Duty), tačiau tai nėra mano mėgstamiausia albumo dalis, nes akustinių melodijų kompozicijos piką Robin'as pasiekė su The Man Left In Space albumu ir ypač tituline to albumo daina. Labiau mėgstu tas aštrumo nestokojančias albumo dainas: Into This World, Bakelite Switch, o ypač White Light Awaits. Duodu 9-etą.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2020 m. vasario 9 d. 08:30:28
When Age Has Done Its Duty – amžius daro savo, tai tiesa. Man tai aktualu. Atmintis velniškai nebepatikima. Jau kelis kartus pasižadu pasiklausyti Cosmograf ir vis pamirštu. Dėkui Spotify, tas kasdien pakiša, ką man vertėtų paklausyti. Taigi, iš lempos renkuosi „ When Age Has Done Its Duty“, nors, sakant tiesą, akį patraukė pavadinimas ir viršelis.
Pirmas įspūdis – tai švelniai skambantis, melodingas į akustinę atmosferą vyniojamas neo-prog albumas.
Turiu įprotį, pirmą sykį išgirdęs albumą, tuoj pat ieškoti į ką jis man panašus. Na, Pink Floyd pėdsaką galima rasti daugelio progresyvių muzikantų darbuose, tad ir čia gilmoriškos gitaros epizodų randasi, kaip ir „užkadrinių“ garsinių efektų bei pokalbių fragmentų. Lėto tempo melancholiška muzika su akustiniu pianinu primena Also Eden. Titulinė daina When Age Has Done Its Duty savyje talpina visą tai, ką minėjau, plius akimirką weikmaniško vargonavimo. „White Light Awaits“ Cosmograf pradėjo kaip Tangerine Dream, bet palaipsniui priaugino dramatizmo, pajungęs sunkesnį gitaros rifą bei hard roko vokalą. Albumą atidarantis epinis Into This World prasideda laikrodžio tiksėjimu ir kūdikio verksmu, o tada įstoja pianinas ir Peterio Hammill‘io stiliumi įžanginė dalis. Toliau viskas dramatiškiau ir balsas, ir gitaros, kaip pas The Tangent. Aplamai, dainų intro, tai garsiniai efektai arba atviras tekstas, arba akustinė gitara - On Which We Stand. Joje vokalas įgavęs Dave Cousins tembrą , o pati daina Genesis Wind & Wuthering stiliuje.
Pirmas nuodugniau išklausytas Cosmograf albumas paliko keistą deja vu įspūdį. Kažkoks mano mėgstamų grupių koliažas. Čia nieko blogo, susiklausė albumas vienu ypu, be jokio erzelėjimo. Labiausiai patikusios dainos yra When Age Has Done Its Duty ir Bakelite Switch, kuri turi šiek tiek greitesnį tempą. 9 galiu rašyti be išlygų. Paskutinis grupės albumas, man regis, bus stipresnis. Prabėgom paklausiau kelias kompozicijas, atrodė solidžiai.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly