Ne pats mėgstamiausias Cosmograf albumas (nors ir tokį išsirinkti tokioj solidžioj diskografijoj būtų iššūkis), labai floyd'iškos atmosferos kupinas albumas, bet čia yra ir labai galingų rifų. Jų būna kiekviename albume, tačiau čia jie labai sunkūs, White Light Awaits dainoje net metališki. Jau čia esama 7-ojo Cosmograf albumo Mind Over Depth užuomazgų rifų sunkumo prasme. Yra tokių akustinių melodijų, vietomis net į folką užnešančių (Blacksmith's Hammer), o vietomis tiesiog į lengvą roką (Memory Lost, When Age Has Done Its Duty), tačiau tai nėra mano mėgstamiausia albumo dalis, nes akustinių melodijų kompozicijos piką Robin'as pasiekė su The Man Left In Space albumu ir ypač tituline to albumo daina. Labiau mėgstu tas aštrumo nestokojančias albumo dainas: Into This World, Bakelite Switch, o ypač White Light Awaits. Duodu 9-etą.
When Age Has Done Its Duty – amžius daro savo, tai tiesa. Man tai aktualu. Atmintis velniškai nebepatikima. Jau kelis kartus pasižadu pasiklausyti Cosmograf ir vis pamirštu. Dėkui Spotify, tas kasdien pakiša, ką man vertėtų paklausyti. Taigi, iš lempos renkuosi „ When Age Has Done Its Duty“, nors, sakant tiesą, akį patraukė pavadinimas ir viršelis.
Pirmas įspūdis – tai švelniai skambantis, melodingas į akustinę atmosferą vyniojamas neo-prog albumas.
Turiu įprotį, pirmą sykį išgirdęs albumą, tuoj pat ieškoti į ką jis man panašus. Na, Pink Floyd pėdsaką galima rasti daugelio progresyvių muzikantų darbuose, tad ir čia gilmoriškos gitaros epizodų randasi, kaip ir „užkadrinių“ garsinių efektų bei pokalbių fragmentų. Lėto tempo melancholiška muzika su akustiniu pianinu primena Also Eden. Titulinė daina When Age Has Done Its Duty savyje talpina visą tai, ką minėjau, plius akimirką weikmaniškovargonavimo. „White Light Awaits“ Cosmograf pradėjo kaip Tangerine Dream, bet palaipsniui priaugino dramatizmo, pajungęs sunkesnį gitaros rifą bei hard roko vokalą. Albumą atidarantis epinis Into This World prasideda laikrodžio tiksėjimu ir kūdikio verksmu, o tada įstoja pianinas ir Peterio Hammill‘io stiliumi įžanginė dalis. Toliau viskas dramatiškiau ir balsas, ir gitaros, kaip pas The Tangent. Aplamai, dainų intro, tai garsiniai efektai arba atviras tekstas, arba akustinė gitara - On Which We Stand. Joje vokalas įgavęs Dave Cousins tembrą , o pati daina GenesisWind & Wuthering stiliuje.
Pirmas nuodugniau išklausytas Cosmograf albumas paliko keistą deja vu įspūdį. Kažkoks mano mėgstamų grupių koliažas. Čia nieko blogo, susiklausė albumas vienu ypu, be jokio erzelėjimo. Labiausiai patikusios dainosyra When Age Has Done Its Duty ir Bakelite Switch, kuri turi šiek tiek greitesnį tempą. 9 galiu rašyti be išlygų. Paskutinis grupės albumas, man regis, bus stipresnis. Prabėgom paklausiau kelias kompozicijas, atrodė solidžiai.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Jeigu rimtai kalbant, kad gyvam sulaukt sv.Kaledu noreciau kad bent viena diena metuose Lazutka gydytu kaip Nauseda - o Nauseda kaip Lazutka. Tas pats % gydytoju atsainumas geroves valstijoje
dėl mano impotencijos? Kliedesiu? Diabeto, kraujospudzio? Voties?“
Gydytojas nusišypso ir atsako: „Išgerkite vieną (haloperidoli), ir jums neberūpės nė vienas iš šių dalykų!“
Ta proga... nueini pas gydytoją, kuris tau išrašo naują „stebuklingą tabletę“ nuo visų negalavimų.
„Tai neįtikėtinas proveržis“, – sako gydytojas. „Tai visagalis vaistas nuo kiekvienos ligos!“
Ziuri skeptiškai į mažytę tabletę. „Nuo visko? O kaip dėl man
O siaip tai laikas galva gydyti. Tik reikia ismaniosios kyshiu programeles, nes stovetis eilese nesiruosiu kai problemos su galva kojos kencia. Kysiai brangs nuo naujuju bet ir per sventes. Medix gonna play, I is gonna pay...
Klausiau The Smiths - Meat is murder, ir nieko anti-homophobisko tame nematau. Nebent kai sakau valgysiu saltiena be krieno - valgysiu saltiena su xrienu
2021 m. sausio 27 d. 20:23:30
Ne pats mėgstamiausias Cosmograf albumas (nors ir tokį išsirinkti tokioj solidžioj diskografijoj būtų iššūkis), labai floyd'iškos atmosferos kupinas albumas, bet čia yra ir labai galingų rifų. Jų būna kiekviename albume, tačiau čia jie labai sunkūs, White Light Awaits dainoje net metališki. Jau čia esama 7-ojo Cosmograf albumo Mind Over Depth užuomazgų rifų sunkumo prasme. Yra tokių akustinių melodijų, vietomis net į folką užnešančių (Blacksmith's Hammer), o vietomis tiesiog į lengvą roką (Memory Lost, When Age Has Done Its Duty), tačiau tai nėra mano mėgstamiausia albumo dalis, nes akustinių melodijų kompozicijos piką Robin'as pasiekė su The Man Left In Space albumu ir ypač tituline to albumo daina. Labiau mėgstu tas aštrumo nestokojančias albumo dainas: Into This World, Bakelite Switch, o ypač White Light Awaits. Duodu 9-etą.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2020 m. vasario 9 d. 08:30:28
When Age Has Done Its Duty – amžius daro savo, tai tiesa. Man tai aktualu. Atmintis velniškai nebepatikima. Jau kelis kartus pasižadu pasiklausyti Cosmograf ir vis pamirštu. Dėkui Spotify, tas kasdien pakiša, ką man vertėtų paklausyti. Taigi, iš lempos renkuosi „ When Age Has Done Its Duty“, nors, sakant tiesą, akį patraukė pavadinimas ir viršelis.
Pirmas įspūdis – tai švelniai skambantis, melodingas į akustinę atmosferą vyniojamas neo-prog albumas.
Turiu įprotį, pirmą sykį išgirdęs albumą, tuoj pat ieškoti į ką jis man panašus. Na, Pink Floyd pėdsaką galima rasti daugelio progresyvių muzikantų darbuose, tad ir čia gilmoriškos gitaros epizodų randasi, kaip ir „užkadrinių“ garsinių efektų bei pokalbių fragmentų. Lėto tempo melancholiška muzika su akustiniu pianinu primena Also Eden. Titulinė daina When Age Has Done Its Duty savyje talpina visą tai, ką minėjau, plius akimirką weikmaniško vargonavimo. „White Light Awaits“ Cosmograf pradėjo kaip Tangerine Dream, bet palaipsniui priaugino dramatizmo, pajungęs sunkesnį gitaros rifą bei hard roko vokalą. Albumą atidarantis epinis Into This World prasideda laikrodžio tiksėjimu ir kūdikio verksmu, o tada įstoja pianinas ir Peterio Hammill‘io stiliumi įžanginė dalis. Toliau viskas dramatiškiau ir balsas, ir gitaros, kaip pas The Tangent. Aplamai, dainų intro, tai garsiniai efektai arba atviras tekstas, arba akustinė gitara - On Which We Stand. Joje vokalas įgavęs Dave Cousins tembrą , o pati daina Genesis Wind & Wuthering stiliuje.
Pirmas nuodugniau išklausytas Cosmograf albumas paliko keistą deja vu įspūdį. Kažkoks mano mėgstamų grupių koliažas. Čia nieko blogo, susiklausė albumas vienu ypu, be jokio erzelėjimo. Labiausiai patikusios dainos yra When Age Has Done Its Duty ir Bakelite Switch, kuri turi šiek tiek greitesnį tempą. 9 galiu rašyti be išlygų. Paskutinis grupės albumas, man regis, bus stipresnis. Prabėgom paklausiau kelias kompozicijas, atrodė solidžiai.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly