*i think you're the bee's mutherfuckin' knees.

Prasau, nesitikek, kad as visada busiu gera, ir maloni, ir mylinti. Buna momentu ir mano gyvenime kai bunu salta, pasielgiu neapgalvotai, karstakraujiskai, kai bunu sunkiai supaisoma. Bet kai laiminga nepasakiau, o kai pasimetus - jau nebe iseina. Zinot, pagalvojau, kad bizki leidau sau uzlipti ant galvos. ir dabar kazkaip nei penki nei devyni. tik begti ir liko.

--------------------

Man tai nesvarbu kokia masina zmogus vairuoja. Kur jis gyvena. Ar jis pazista kazka kas pazista kazka kas pazista kazka. Ar jo devimi rubai is paskutiniu kolekciju, nerupi kaip labai tinkamai apsibrendines. Man nesvarbu koki neissemiama patikos fonda teveliai uzgyveno. Ir ar apskritai toki turintis. Ar zmogus is A-listo, B-listo ar is niekada-apie-tave-nesu-girdejusi-listo. Man svarbu tik zodziai isplazdenantys is jo minciu. Jie vienintelis dalykas, ka zmogus istikruju turi, kas yra tikrai jo paties. Vienintelis dalykas, kuri prisiminsiu, kas pades atskirti is minios kitu sutiktu. As neisimylesiu zmogaus kaulu ir odos. Vietu, kuriose jis yra buves. Neisimylesiu nieko kito, apart zodziu, sakiniu, suformuotu to nepaprasto proto.

"she found the colours to paint him, where the world had left him grey."*