jo...

Jaus jėgą, aš atsimenu apie ką tu rašėi prieš 3 metus  

Na, turbūt nesu visiškas ambidekstras, nes visgi su dešine nemoku rašyti, nors daugelį dalykų darau su abiejomis rankomis.

Jo, rašiau, here it is :D

https://www.music.lt/Skauda-blog-31226.html

Dežavu. Tu niekad apie tai dienoraščio nerašėi ?

Tai gerai tau, Crazy, kad esi, kaip ten..., ambidekstras, ar kaip ten tokius abiem rankom vienodai galinčius visus/daugelį veiksmų atlikt vadina... o aš, matot, įsigudrinau rašyt ta pačia sužalotąja rankele. Pirštai visiškai įbintuoti/prigipsuoti nebuvo, juos galėjau lankstyt. Nu ir ką... Gal nereikėjo to daryt, nors dabar neatrodo, kad kokios neigiamos pasekmės psireikštų. Bet užtat kaip smagu pasiimt tai, ką tada rašiau, ir pažiūrėt kaip rašiau....

Aš irgi kartais pagalvodavau, o gi koks jausmas, kai lūžta kas nors ir panašiai.

Ir vieną kartą nutiko... per kūno kultūros dar pamoką.. tipa norėjau pasirodyti prieš praktikantę..:D

Tai bėgau bėgau ir nespėjau sustabdyti savęs ir boom į sieną, kažkaip su rankomis dar taip trenkiausi, nes mėginau su jomis susistabdyti..deja. Nežmoniškas skausmas, thx God, kad niekas nelūžo, tik dešinės rankos riešo kaulai kažkaip ar skilo ar smth nutiko, tai buvo įgipsuota mėnesį. Ironija, kad rašau su kaire :(

Ne visai sutinku ir aš. Į gydymo įstaigą keliaut būtina. Net jei ir laaaabai nemiela. Bent jau man tas "malonumas" atnešė 600 Lt. Nekažką, bet vis tiek.. Tiesa, kvaiša buvau, biuletenio neėmiau - kai kas to neįvertino... bet tiek to... Ir antra. Po kelionės į polikliniką irgi galima gyvent beveik normalų gyvenimą. Tik kažkaip nesmagu išeit į visuomenę sugipsuota ranka/koja.

Tiesą sakant negaliu pilnai sutikti nei su vienu tavo punktu :D

Ką nors susilaužyt skauda, tik skausmas yra keistas.

Ok, supratau štai ką:

*koją/ranką susilaužit beveik neskauda, šiaip keistas jausmas.

* Negalima namie žiūrėt televizoriaus.

* Visos nelaimės įvyksta namie.

* Susilaužius ranką/koją iki kelionės į ligoninę/polikliniką galima gyventi BEVEIK normalų gyvenimą.

* Jei jau kas lūžta, neverta keliaut į gydymo įstaiga, nes tik po to visi vargai prasideda.

Keistai čia 

Kai susilaužiau koją buvo keistas jausmas...

Buvo sekmadienio vakaras, žiūrėjau "Lietuvos talentus" (tuo metu rodė) Po to, kadangi negalėjau nustygti vietoje (kartais užeidavo, jau neužeina), pradėjau lakstyti su savo šuniuku. Taigi jis bėgo į virtuvę už posūkio, o aš paskui jį. Ir būtent ant to posūkio kritau, paslydau. Tada buvo tokia nieko nesupratimo būsena, kokias kelias sekundes. O tada pokšt! galvoje: juk lūžo koja!.. Smegenys, net nežinant tiesiogiai, ar tik išsinarinau, ar iš tiesų lūžo, informavo mane. Niekaip negalėjau atsistoti ant tos kojos, turėjau šokinėti ant vienos. Į mokyklą nėjau, pirmadienį nuvažiavom į ligoninę, pakeliavom truputį, galiausiai padarėm rentgeno nuotraukų ir tada jokių abejonių niekam neliko. Lūžis, ir ne bet koks. Išilgai nuo kulkšnies iki beveik kelio (šiek tiek trūko iki jo). Su gipsu likau beveik tris žiemos mėnesius. Mokytojai ėjo į mano namus ir pan..... O apie kitus vargus jau net nekalbėsiu.

Kas svarbiausia, buvo žiema, visur slydu. Tuo metu žmonės tik lauke ir susilaužydavo ką nors, o aš namie! :D Ironiška...

koks jausmas susilaužyt ranką? keistas, žinok.... situacija pakankamai komiška, bet... tai buvo prieš trejus su trupučiu metų, taigi dar pakankamai neseniai. Tą dieną atsiėmiau draudimo popierius (nuo nelaimingų atsitikimų, traumų............). Buvo taip, kad tai buvo dar ir 13 mėnesio diena (gerai gerai - spalio 13). Tai va, visas "malonumas" vyko namie. Sėdėjau, žiūrėjau televizorių, valgiau. Sėdėjau ant savo sofos. Pavalgiau, pakilau nunešt indus. Pakilau, primyniau po lova stovėjusius batus ir........ taip... guliu. kaulai lyg ir sveiki (atvirų lūžių nėr), nieko ypatingiau neskauda, bet... atsistot negaliu. Bandau atsiremt dešine ranka ir stotis - negaliu. Silpna, toj vargšėj rankutėj jėgos nėr, silpna ji kažkokia... truputį skauda. Guliu. Mąstau. "O jei vis dėlto susilaužiau, draudimas priklausys?"  Tiesa, lyg ir subintavom tą nelaimėlę, o ryte į darbą kaip įprasta išėjau. ten būrys moterėlių kolegių supuolęs ėmė aiškint, kad važiuočiau į polikliniką :/ Nekenčiu aš jos, nu nemėgstu... bet dėl šventos ramybės nuvažiavau. Nesismulkinsiu, kas ir kaip, bet po ilgo trynimosi laukiamajame ir po rentgeno chirurgas taip ir pasakė: "Sveikinu. Lūžis" :D Na buvo kiek patinę, bet skausmo nejaučiau, šiek tiek dilgčiojo. Tai gal ne lūžis tai buvo, o skilo kaulas ir tiek. Bet kai tavo pagrindinę ranką 6 savaitėm įpakuoja į gipsą, jausmas nekažin koks... po to - vėl panašiai tiek pat laiko turi praeit, kad dingtų baimė nugriūt ir vėl tą pačią ranką susilaužyt.

yes, aš ne viena :D

Ahhhh aš irgi apie tai galvoju *high five*

gali būti :D ,bet aš net bijau,kad kitas (kuris šalia žmogus) nelūžtų,jau nekalbant ,apie save..

nežinau :D. Durnas dalykas, bet kažkodėl man visada buvo smalsu koks tai jausmas... Įdomu pasidarė ar aš čia viena tokia beprotė :)

nekoks jausmas turbūt ?