Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Tribe
Queensryche |
|
Now and Zen
Robert Plant |
|
Danse Macabre
Duran Duran |
|
Un Jardin Electrico
Triana |
|
Monster Movie
Can |
|
2022 m. balandžio 2 d. 15:17:05
Lyginant su visais albumais nuo The Future Now, šis turbūt mažiausiai eksperimentinis ir skamba gana melodiškai, lyriškai, o ten, kur dainos stipresnės, labiau neša į klasikinį roką nei kad į panką, elektroniką ar dar kažką. Su viena išimtimi – Accidents. Dėl to šis albumas klausomas gana lengvai, nors kad būtų dainų, kurios baisiai įstringa, nepasakyčiau. Tai turbūt pagrindinė albumo silpnybė. Dauguma dainų yra vidutiniškai įdomios. Paradox Drive žavi savo kompleksine struktūra, nors muzikaliai man truputį stokoja. The Great Experiment yra smagus ir pakilus roko gabalas, tačiau galbūt šiek tiek per ilgas. Don't Tell Me yra lengva baladė su saldžiu saksofonu, bet nėra pernelyg įsimintina. Happy Hour yra progrokinis opusas, bet instrumentine ir melodine prasme nėra jau toks fantastiškas. Seven Wonders truputį alternatyvesnis gūsis, bet ne toks drąsus kaip ankstesniuose albumuose. Taigi, tokių švelnių minusėlių atrandu daugelyje dainų.
Visgi man labiausiai patiko The Unconscious Life / Accidents: traktuoju tai kaip vieną muzikos kūrinį iš dviejų dalių, nes Accidents pasiima The Unconscious Life vidurinį motyvą ir prifarširuoja jį elektroniniais efektais. The Unconscious Life pirmoji fazė su pianinu yra intriguojanti, o po 2 minučių stoja stipresnė saksofono vedama dalis, kuri man primena tą stiprų įstojimą VdGG - Still Life dainoje. Po to vėl grįžta pirmasis motyvas, tik su stipresne aranžuote, taigi, net visa dainos struktūra primena Still Life. O Accidents man patinka dar labiau vien dėl tos siaubingos atmosferos, kuri kuriama tais elektroniniais efektais. Taip stipriai su studijos efektais buvo eksperimentuojama nebent Porton Down, The Jargon King dainose. Ir garsai Accidents dainoje taip iškraipyti, kad net nesupranti, ar čia vis dar saksofonas, ar jau sintezatorius, bet garsas labai įdomus ir intriguojantis.
Antrą vietą skirčiau She Wraps It Up dainai. Labai įsimintina dainos melodija, labai lengva aranžuotė, numeris labai atitinka 9-ojo dešimtmečio aurą, bet išlieka Peter Hammill štampas.
Bendrai albumo patirtis man primena pH7, nes pH7 albume aš irgi radau nemažai prie ko prikibti bei man albumo pabaiga pasirodė silpnesnė. Čia taip pat: Happy Hour ir Seven Wonders mano mažiausiai mėgstamos dainos albume. Bet man šis albumas pranoksta A Black Box, tai tikrai rašau 9 balus.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas