Eremita
Ihsahn

Kaip ir Das Seelenbrechen, jo pirmtakas Eremita yra keistokas albumas, kurio pirmoji pusė yra progresyvus metalas su juodmetalio prieskoniais, labai dvelkiantis Leprous - Bilateral braižu (matyt, Ihsahn sėmėsi išminties iš savo svainio, kuris netyčia yra Leprous lyderis). O antroji pusė... na, keista. Galbūt Das Seelenbrechen antroji pusė buvo tamsi, ambientiška, šiame albume ji kaip tik labiau chaotiška su tokiom nevienalytėm kompozicijom kaip The Grave ir Departure. Man vis tik pirmoji pusė prilimpa labiau. Arrival vokalinis duetas su Einar Solberg puikus, The Paranoid įsimintinas gabaliukas, netgi progresyviai įmantri The Eagle And The Snake sudomina antroje pusėje. Bet ties maždaug Something Out There pradedu pasimesti ir vėl grįžtu į vėžes tik paskutinėje albumo dainoje Recollection, kuri yra įdomus lengvesnis numeriukas, tinkantis į šiuolaikinę Ihsahn kūrybą (turbūt nesunkiai įpaišytume į Pharos EP). Pirmai albumo pusei rašyčiau solidų 9-etą, antrajai 8-etą. Galutinis rezultatas tebūnie 9-etas su minusėliu, nes albumas smagus, tik vietomis galbūt net per smagus.