Graveyard Star
Mostly Autumn

Vienas iš tų albumų, kur pradžia daug žada, bet albumui perkopus vidurį kažkaip grupės idėjos nebesijaučia tokios įdomios, originalios ir net norisi pasakyti: „sorry, gerbiami muzikantai, šitą dar šlifuokite, nes jūs dėl silpnos antros pusės sumenkinat albumo pradžios efektą“. O efektas tikrai yra – Graveyard Star gal ir ne pati stipriausia 12 minučių siuita, tačiau tikrai įtraukiantis ir įkvepiantis atmosferinio roko numeris. Mostly Autumn muzikoje visada žavi ta space'o dermė su pinkfloydišku melodiškumu, kurį stilistiškai norisi apibrėžti kaip progroką dėl grupės išmoningo komponavimo, tačiau dėl skambesio galiausiai linksti prie kitų epitetų (klasikinis rokas, space rokas, atmosferinis rokas). O po to puikų tiltą į albumo tęsinį nutiesia miniatūra The Plague Bell. Trumpiausias kūrinys albume staiga patapo mano favoritu (nedažnas atvejis) būtent dėl jo idealios pozicijos albume ir pagaulios melodijos. Skin of Mankind irgi įdomus kūrinys, folkroko elementų įneša į albumą. Shadows labai geras klasikinio roko numeris. Bet maždaug ties The Harder That You Hurt pajaučiu, kad albumas nėra jau toks ir originalus, pradeda eiti serija gana melodingų roko dainų, natūra panašiu arba į Skin of Mankind su daugiau folkinio charakterio, arba į Shadows su daugiau bliuzinio charakterio. Nors dainos ir neblogos. Razor Blade ypač norėtųsi paminėti dėl lėto, bet efektingo vystymosi su puikiais sintezatoriaus intarpais. 

Nu ir ties Back In These Arms albumas man galiausiai visiškai išslysta iš rankų (gal ausų labiau) ir tos paskutinės keturios dainos (neskaitant antrojo CD, kurio neklausiau) nesijaučia labai stiprios, jaučiasi originalumo stoka. Ypač ilgojoje Turn Around Slowly, kur pagrindinė tema yra beveik vykusiai harmonizuotas kantri motyvas, tačiau antrojoje pusėje vyksta tiesiog temų atkartojimas. Atrodytų, labai protingas, progresyvus žingsnis, tačiau tas atkartojimas atliktas pačiu įkyriausi būdu, pridedant per daug orkestrinių elementų, pagreitinant ir taip jau visai greitą tempą. Šiaip jau kažkoks folkpankas ant galo pasidaro. Žodžiu, finalas mane ganėtinai nuvylė ir negaliu albumui dėl to išspausti daugiau nei 8 balų, nors už pirmąjį trečdalį tikrai norėtųsi 9-eto su pliusu.