Malina
Leprous

Nežinau, ar čia tik man taip pasirodė, tačiau įspūdis susidarė toks, kad grupė šiuo albumu nuėjo šiek tiek komerciniais keliais, apie ką sprendžiu iš gan vienodo dainų skambesio ir jų struktūrų, kartu su nuobodžiais tekstais. Iš tikro labai sunku buvo rasti išsiskiriančių dainų iš tos košės. Pirma albumo pusė buvo įdomesnė, vien įspūdingoji Bonneville kiek daug savyje turi turto, Stuck turi gerą cinkelį, kuris dar kai pradžioje gerai susiklauso, jei būtų per vidurį arba gale, gal duotų tokį patį efektą, kaip ir kitos dainos. From the Flame man atrodo pati komerciškiausia daina, primenanti tą populiarųjį arba pop metalą (mano išrastas stilius), tačiau šiaip kaip pati atskira daina nėra bloga, tiesiog ne tai, ko norėtųsi iš Leprous. Apskritai albumą lyginti nelabai turiu su kuo, nes esu perklausius tik Coal, ir gan seniai, bet iš atminties galiu pasakyti, jog šis albumas lyginant yra nusivylimas. Ir nelyginat, taip pat. Keista, kai topų sudarinėtojai skiria labai aukštas vietas tokiems albumams. Suprantu ir tai, kad grupė patyrė sudėties pasikeitimų, tad gal tai padarė įtakos kūrybiniam procesui. Kalbant apie tekstus, niekada per daug nesigilinau į juos, o šiame albume pasigilinau, ir supratau, kad jų gerbėja negaliu vadintis. Jie labai tokie repetitive, kas taip pat jaučiasi dainų skambesyje. Iš manęs yra silpnas 8-as, nes mano kartelės užkeltos aukštai.

Kaip jau daug kartų sakiau, šitas albumas lyginant su ankstesniais yra prisvilęs, ir kai kuriais aspektais net ne šiek tiek. Šiame albume labai aiškiai apčiuopiamas idėjų trūkumas, jie skamba praktiškai nepasikeitę nuo Coal ir The Congregation laikų, o mane neprogresuojančios grupės trikdo. Be to, šiame albume nėra vientisos atmosferos, visos dainos pakankamai nepriklausomos viena nuo kitos, nors kituose Leprous albumuose kažkoks "rišimas" jausdavosi, albumai turėjo kažkokį savo skambesio cinkelį, braižą, jį išskiriantį iš kitų. "Malina" man labiau panašus į palaidą balą. Bet svarbiausia dedamoji, kuri man nepatinka, tai nuobodžios dainos: Stuck, From The Flame, Captive, Illuminate - pirma albumo pusė praktiškai visai nuobodi. Apie Malina ir Coma irgi daug negaliu pakomentuot. Įdomesnės dainos yra Leashes ir The Weight of Disaster, bet visiškai fantastiškos ir nunešančios stogą yra dvi, matyt dėl to, kad jos kitokios: Mirage yra daug galingesnė už visas kitas kartu sudėjus, be to, turi provokuojančiai smagių skambesio niuansų, tokių net visai atonalių ir trikdančių, kaip tas vokalas ties 3:25. Gitara labai smagi. The Last Milestone yra visiškai kitokia daina ir jos atmosfera yra labai gili. Kūrinys, kuris iš pirmo karto niekam nesuveiks, tačiau klausant antrą ar trečią kartą jis žiauriai įtraukia būtent ta savo skambesio gelme. Nors šiam albumui esu parašęs 9 balus, tačiau galvoju, kad su laiku mano nuomonė dar kiek suprastėjo šio albumo atžvilgiu ir nuleisiu iki stipraus 8-eto. Gal kada vėl nuomonė susvyruos...