Pirmas normaliai išklausytas Deftone albumas. Seniau man atmušdavo norą kišti nosį vien prierašas " eksperimentinis post... betkas". Dabar nesu toks prietaringas. Post experimental indi terminai man nebėra repelentas. Čia randu visai naują pasaulį, o šiame albume net 5 dainos gavo teigiamą atsaką tiek analitiniame, tiek jausminiame lygmenyje. Dainos "The Spell of Mathematics" bei "This Link is Dead" itin intriguojančios kuomet sunkus metalas su mechaniškai apdorotu vokalu dar gauna dream pop apvalkalą. Kažkas man absoliučiai nauja. Vertinu 9, bet nesu garantuotas viską supratau ir perjaučiau.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Man Deftones truputį problematiška grupė. Nežinau, ar dėl vokalo skambesio man jų muzika skamba išplautai, ar dėl šiek tiek posti'škos muzikos natūros. Nes vat atrodo, kad, pavyzdžiui, kažkaip išryškinus Ceremony stipriąsias dalis, tai būtų puiki daina, bet Deftones atmosferoje ji visai išblunka ir manęs nekabina. Tiesa, šiame albume turėjau geresnių patyrimų lyginant su Gore, kuriam irgi nepavyko manęs užkabinti. Pirmiausia, aišku, singlas Genesis man suveikė ir iki šiol išlieka viena mėgstamiausių dainų, nes turbūt galingiausiai skamba. Tuo tarpu titulinis Ohms man skamba silpniausiai visame albume. Toliau The Spell of Mathematics įdomi daina. This Link Is Dead turbūt kartu su Genesis į vieną lygį man patenka. Radiant City ir Headless irgi skamba nesilpnai. Bet, pavyzdžiui, Pompeji dainos antroje pusėje kas ten vyksta, aš visai nežinau. Žodžiu, Deftones man toliau nepasiduoda, nors šitas albumas tikriausiai labiausiai patikęs iš visų jų bandymų. 8-etas su pliusu.
Yra ir gerų dalykų, gerai, kad yra Spotify integracija, kuri leidžia paklausyt dainų previews, ir apie kurią kalbėta buvo dar 2017 berods. Dėl šito džiaugiuos
Bet vis dėlto, nepaneigsi, kad tai išlieka unikali vieta internetinėje erdvėje. Vienintelė tokia. Ir vis tiek smagu, kad žmonės kaip Einaras, Alvydas, dar kas nors, ją dar bando puoselėti.
Kiek nykoka tai dar lengvai pasakyta, manau. Galima visaip šitą vietą pavadinti - Dievo užmiršta dykyne, fosiline iškasena, post-apokaliptiniu pasauliu, dar kaip nors...
Nu čia kaip ir anksčiau, kiek nykoka. Tik protarpsniais vienas kitas senas narys vis užsuka ir vėl pradingsta. Bet koks toks sugrįžimas atrodo kaip didelis pagyvėjimas.
2020 m. gruodžio 28 d. 13:24:20
Pirmas normaliai išklausytas Deftone albumas. Seniau man atmušdavo norą kišti nosį vien prierašas " eksperimentinis post... betkas". Dabar nesu toks prietaringas. Post experimental indi terminai man nebėra repelentas. Čia randu visai naują pasaulį, o šiame albume net 5 dainos gavo teigiamą atsaką tiek analitiniame, tiek jausminiame lygmenyje. Dainos "The Spell of Mathematics" bei "This Link is Dead" itin intriguojančios kuomet sunkus metalas su mechaniškai apdorotu vokalu dar gauna dream pop apvalkalą. Kažkas man absoliučiai nauja. Vertinu 9, bet nesu garantuotas viską supratau ir perjaučiau.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2020 m. gruodžio 24 d. 02:56:09
Man Deftones truputį problematiška grupė. Nežinau, ar dėl vokalo skambesio man jų muzika skamba išplautai, ar dėl šiek tiek posti'škos muzikos natūros. Nes vat atrodo, kad, pavyzdžiui, kažkaip išryškinus Ceremony stipriąsias dalis, tai būtų puiki daina, bet Deftones atmosferoje ji visai išblunka ir manęs nekabina. Tiesa, šiame albume turėjau geresnių patyrimų lyginant su Gore, kuriam irgi nepavyko manęs užkabinti. Pirmiausia, aišku, singlas Genesis man suveikė ir iki šiol išlieka viena mėgstamiausių dainų, nes turbūt galingiausiai skamba. Tuo tarpu titulinis Ohms man skamba silpniausiai visame albume. Toliau The Spell of Mathematics įdomi daina. This Link Is Dead turbūt kartu su Genesis į vieną lygį man patenka. Radiant City ir Headless irgi skamba nesilpnai. Bet, pavyzdžiui, Pompeji dainos antroje pusėje kas ten vyksta, aš visai nežinau. Žodžiu, Deftones man toliau nepasiduoda, nors šitas albumas tikriausiai labiausiai patikęs iš visų jų bandymų. 8-etas su pliusu.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas