Ohms
Deftones

Pirmas normaliai išklausytas Deftone albumas. Seniau man atmušdavo norą kišti nosį vien prierašas " eksperimentinis post... betkas". Dabar nesu toks prietaringas. Post experimental indi terminai man nebėra repelentas. Čia randu visai naują pasaulį, o šiame albume net 5 dainos gavo teigiamą atsaką tiek analitiniame, tiek jausminiame lygmenyje. Dainos "The Spell of Mathematics" bei "This Link is Dead" itin intriguojančios kuomet sunkus metalas su mechaniškai apdorotu vokalu dar gauna dream pop apvalkalą. Kažkas man absoliučiai nauja. Vertinu 9, bet nesu garantuotas viską supratau ir perjaučiau.

Man Deftones truputį problematiška grupė. Nežinau, ar dėl vokalo skambesio man jų muzika skamba išplautai, ar dėl šiek tiek posti'škos muzikos natūros. Nes vat atrodo, kad, pavyzdžiui, kažkaip išryškinus Ceremony stipriąsias dalis, tai būtų puiki daina, bet Deftones atmosferoje ji visai išblunka ir manęs nekabina. Tiesa, šiame albume turėjau geresnių patyrimų lyginant su Gore, kuriam irgi nepavyko manęs užkabinti. Pirmiausia, aišku, singlas Genesis man suveikė ir iki šiol išlieka viena mėgstamiausių dainų, nes turbūt galingiausiai skamba. Tuo tarpu titulinis Ohms man skamba silpniausiai visame albume. Toliau The Spell of Mathematics įdomi daina. This Link Is Dead turbūt kartu su Genesis į vieną lygį man patenka. Radiant City ir Headless irgi skamba nesilpnai. Bet, pavyzdžiui, Pompeji dainos antroje pusėje kas ten vyksta, aš visai nežinau. Žodžiu, Deftones man toliau nepasiduoda, nors šitas albumas tikriausiai labiausiai patikęs iš visų jų bandymų. 8-etas su pliusu.