A Shadowplay For Yesterdays
A Forest Of Stars

Kiekvienam A Forest of Stars albumui man kyla tam tikros asociacijos. A Corpse of Rebirth - konceptualus; The Opportunistic Thieves of Spring - tamsus; Beware The Sword You Cannot See - progresyvus/dinamiškas; Grave Mounds And Grave Mistakes - eksperimentinis. Šitam man peršasi melodingas. Bet nepaisant šios asociacijos, man šitas albumas yra sunkiausiai prisijaukinamas iš jų diskografijos ir mažiausiai klausomas ir mėgstamas, o tie melodingi dainų momentai man tik padeda šio albumo visai nepamiršti ir kažkiek mėgti. Jis skamba labai tankiai, simfoniškai, vokalai labai rėksmingi. Būtent tas muzikos tankumas ir daugiasluoksniškumas man patampa problema, man sunku išskirti įsimintiną melodinę liniją dainose, sunku suprasti, kuo dainos skiriasi tarpusavyje, bendrai imant albumas skamba kiek vienodai. Galbūt tai ir produkcijos niuansai, bet išties sunku išsiskirti sau įdomesnes vietas albume.

Neturiu labai didelio favorito albume. Pastaruoju metu man visai patinka The Underside of Eden. Buvo fazė, kai vertinau Gatherer of the Pure, dabar man ta daina kiek per arši albumo kontekste. Išliko didelės simpatijos A Prophet For A Pound of Flesh ir The Blight of God's Acre... net beveik pilnai instrumentinė Left Behind As Static turi įdomių momentų. Corvus Corona anksčiau daug klausydavau, bet dabar manau, jog čia atvirkščiai nei Gatherer of the Pure - ji pristygsta „mėsos“, turi ne pačią ypatingiausią melodiją, kad vien ja išsiskirtų iš šitos masės muzikos. 

Esu linkęs šį albumą vertinti 9-etu, dėl to vienintelio trūkumo, jog albumas man kiek vienodas ir sunkiai virškinamas. Bet kai mažiausiai mėgstamas grupės albumas gauna iš manęs 9-etą, pradedi svarstyti, kad grupė tikrai žiauriai kieta. 

skamba lyg Current 93 būtų pasijungę fūzus...įdomiai įdomiai

Prisipratinau ir šį albumą, dabar jis man artimesnis net už debiutinį.