Manau, kad šįkart Sparks pasistengė dar geriau negu su hipopotamu. Tiesa, šiame albume nėra man tokių paveikių dainų kaip Edith Piaf, bet ir nėra tokių bjaurių šlagerių, kurių buvo praeitame albume. Toks labai subalansuotas skambesys, visiškai neatsisakant Sparks nusistovėjusios stilistikos. Žinant, kad šie muzikantai jau sulaukę visai rimto amžiaus, jiems sekasi labai gerai palyginti su savo amžininkais.
Albumas man visai patinka, tik visada turiu problemą su Sparks, kad jie mėgsta žaisti su labai popsavais motyvais ir juos rekonstruoti savaip. Bet vis dėl to Sparks žanras ganėtinai popsavas pats iš savęs, todėl kai kurios dainos yra tiesiog pasmerktos skambėti neįdomiai. Please Don't Fuck Up My World, Lawnmower, iš dalies ir Self-Effacing man šiame albume yra tokios. Visa kita skamba solidžiai ir sparkiškai, ir yra dvi tikrai puikios dainos: One For The Ages ir iPhone. Pirmoji yra tiesiog super gerai parašyta ir aranžuota daina, įsimintina ritminė sekcija, įsimintina priedainio melodija, daina evalvuoja per kelias stadijas, nepaisant gan standartinės trukmės. Antroji turi tokio pykčio muzikoje, kuri mėgstu išvysti Sparks'uose karts nuo karto (Dick Around geriausias pavyzdys), ypač priedainyje tas pasireiškia.
Norėčiau šiam albumui rašyti daugiau. Matau, kad Hippopotamus esu įvertinęs 8+, bet mano vertinimo sistema yra defliacijos režime (o gal tiesiog Hippopotamus yra prastai atgyvenęs mano širdyje tą 3 metų periodą), todėl jį dabar jau vertinčiau 8-, o šitam, kadangi nedrįstu skirti 9-eto dėl to, jog jau įdomesnius albumus šiemet įvertinau tokiu balu, todėl duodu stiprų 8-etą.
Yra ir tokių grupių, kur tik pamatęs, kad vėl bus koncertas,,netoli tavęs", iš karto ieškai bilietų. Man taip yra su Slowdive, Placebo, Dancing Plaque ar VNV Nation. Tad teko ,,patūsavot" ne viena ir ne du kartus jų pasirodymuose
Tokie sprendimai tik daugiau džiaugsmo gyvenimui suteikia, tai sakau, tik kuo daugiau tokių Ir kad niekad nesibaigtų muzikos atradimai ir pasidalinimai su kitais.
Galbūt, galbūt. Negali žinoti, į kokius koncertus dar kils idėjos nueiti Kitąmet pora gerų jau nusimato. O šiaip bijau pinigus visus iššvaistyti einant į visus
Na jo, kiek teko užeiti kaip svečiui, tai vienas naršo, tai išvis 0. Gal po truputį atsigausim. Būtinai prabalsuosiu. Kiek žinau, turą užbaigs Vilniuje, tai kodėl ne dar kartą ?
Ir aš labai džiaugiuosi dėl Katarsio. Buvau ir aš vienam koncerte kol kas, bet ne Londone, o Kaune, prieš jiems išvykstant į turą. Prabalsuokite beje už juos M1 apdovanojimuose, dar yra laiko
O čia tai labai išmirę viskas, iš tikrųjų. Bet yra dar įdedama pastangų svetainės labui (kai kurių iš mūsų). Pati buvau ilgose ilgose atostogose nuo music'o ir grįžau tik šią vasarą.
2020 m. gruodžio 19 d. 22:28:20
Manau, kad šįkart Sparks pasistengė dar geriau negu su hipopotamu. Tiesa, šiame albume nėra man tokių paveikių dainų kaip Edith Piaf, bet ir nėra tokių bjaurių šlagerių, kurių buvo praeitame albume. Toks labai subalansuotas skambesys, visiškai neatsisakant Sparks nusistovėjusios stilistikos. Žinant, kad šie muzikantai jau sulaukę visai rimto amžiaus, jiems sekasi labai gerai palyginti su savo amžininkais.
Albumas man visai patinka, tik visada turiu problemą su Sparks, kad jie mėgsta žaisti su labai popsavais motyvais ir juos rekonstruoti savaip. Bet vis dėl to Sparks žanras ganėtinai popsavas pats iš savęs, todėl kai kurios dainos yra tiesiog pasmerktos skambėti neįdomiai. Please Don't Fuck Up My World, Lawnmower, iš dalies ir Self-Effacing man šiame albume yra tokios. Visa kita skamba solidžiai ir sparkiškai, ir yra dvi tikrai puikios dainos: One For The Ages ir iPhone. Pirmoji yra tiesiog super gerai parašyta ir aranžuota daina, įsimintina ritminė sekcija, įsimintina priedainio melodija, daina evalvuoja per kelias stadijas, nepaisant gan standartinės trukmės. Antroji turi tokio pykčio muzikoje, kuri mėgstu išvysti Sparks'uose karts nuo karto (Dick Around geriausias pavyzdys), ypač priedainyje tas pasireiškia.
Norėčiau šiam albumui rašyti daugiau. Matau, kad Hippopotamus esu įvertinęs 8+, bet mano vertinimo sistema yra defliacijos režime (o gal tiesiog Hippopotamus yra prastai atgyvenęs mano širdyje tą 3 metų periodą), todėl jį dabar jau vertinčiau 8-, o šitam, kadangi nedrįstu skirti 9-eto dėl to, jog jau įdomesnius albumus šiemet įvertinau tokiu balu, todėl duodu stiprų 8-etą.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas