Manau, kad šįkart Sparks pasistengė dar geriau negu su hipopotamu. Tiesa, šiame albume nėra man tokių paveikių dainų kaip Edith Piaf, bet ir nėra tokių bjaurių šlagerių, kurių buvo praeitame albume. Toks labai subalansuotas skambesys, visiškai neatsisakant Sparks nusistovėjusios stilistikos. Žinant, kad šie muzikantai jau sulaukę visai rimto amžiaus, jiems sekasi labai gerai palyginti su savo amžininkais.
Albumas man visai patinka, tik visada turiu problemą su Sparks, kad jie mėgsta žaisti su labai popsavais motyvais ir juos rekonstruoti savaip. Bet vis dėl to Sparks žanras ganėtinai popsavas pats iš savęs, todėl kai kurios dainos yra tiesiog pasmerktos skambėti neįdomiai. Please Don't Fuck Up My World, Lawnmower, iš dalies ir Self-Effacing man šiame albume yra tokios. Visa kita skamba solidžiai ir sparkiškai, ir yra dvi tikrai puikios dainos: One For The Ages ir iPhone. Pirmoji yra tiesiog super gerai parašyta ir aranžuota daina, įsimintina ritminė sekcija, įsimintina priedainio melodija, daina evalvuoja per kelias stadijas, nepaisant gan standartinės trukmės. Antroji turi tokio pykčio muzikoje, kuri mėgstu išvysti Sparks'uose karts nuo karto (Dick Around geriausias pavyzdys), ypač priedainyje tas pasireiškia.
Norėčiau šiam albumui rašyti daugiau. Matau, kad Hippopotamus esu įvertinęs 8+, bet mano vertinimo sistema yra defliacijos režime (o gal tiesiog Hippopotamus yra prastai atgyvenęs mano širdyje tą 3 metų periodą), todėl jį dabar jau vertinčiau 8-, o šitam, kadangi nedrįstu skirti 9-eto dėl to, jog jau įdomesnius albumus šiemet įvertinau tokiu balu, todėl duodu stiprų 8-etą.
Arba kaip Animals: pigs, sheep, dogs. Suskirstyk musica i muzikantu bendruomenes lenta. Paaugliu lenta. Ir bedarbiu psichu chuliganu celofanu lenta. Ir viena bendra. Vaikai nematys musu o mes nematysim zvaigzdziu, net jei keiksimes.Kaip tai visus i 1 gard
O kad gerbt ir but gerbiamas tai reikia baigt tuos dicku po nickais laikus ir ikvept zmones jungtis tik oficialia feisbuk anketa. Nes ateis gerbiamas zmogus. R.Doveika. ar jis nores jungtis musican po simpsono avataru ir babach303 nicku
Ir vietoj to kad mes cia vienas gedytume atsiprasau gaidintume, mes galetume sukurti ka nors idomaus, Lietuvos himna, koncertu jungtini desanta, musico festivalika, musico ordenus ir apdovanojimus, kolekcionieriu saskrydzius ar byleka
Kokie bebutu menotyrinkai konkurentai, viena diena i musico padenge gali atlekti anti-musicai ar reklamistines grupuotes ir tada jau visiem jie priesai, nusiteike pries muzika. Kaip ivykde 2014uju birzelio ispuoli. Paskunde - perklausos dingo.
Bet merginos irgi turi graziai elgtis atliepui! Muzikantas Frankas cia ir vel yra pasakes -Merginos irgi buna asilu skyles kartais (Ladies can be a*#holes too"
Tai vadinama bendravimo etiketu. Interneto didžiausias minusas yra tas, kad leidžia atsiskleisti žvėriškiausioms žmonių savybėms, kai jie būna saugūs po anonimo kauke ir kai nereikia susidurti akis į akį.
Kartais reikia mažiau impulsyvumo, geriau įvertinti ką sakai ir pasverti kaip tavo žodžiai gali paveikti kitus. Ir taip pat visada sakysiu, kad jei esame virtualioje aplinkoje, mums vis tiek galioja tos pačios taisyklės kaip ir realybėje.
Aš visada sakysiu, kad visi turime pažiūrėti pirmiausiai į save, elgtis labiau sąmoningai ir išmokti pakantumo kitiems. Bet tai nereiškia, kad toleruoti galima absoliučiai viską.
2020 m. gruodžio 19 d. 22:28:20
Manau, kad šįkart Sparks pasistengė dar geriau negu su hipopotamu. Tiesa, šiame albume nėra man tokių paveikių dainų kaip Edith Piaf, bet ir nėra tokių bjaurių šlagerių, kurių buvo praeitame albume. Toks labai subalansuotas skambesys, visiškai neatsisakant Sparks nusistovėjusios stilistikos. Žinant, kad šie muzikantai jau sulaukę visai rimto amžiaus, jiems sekasi labai gerai palyginti su savo amžininkais.
Albumas man visai patinka, tik visada turiu problemą su Sparks, kad jie mėgsta žaisti su labai popsavais motyvais ir juos rekonstruoti savaip. Bet vis dėl to Sparks žanras ganėtinai popsavas pats iš savęs, todėl kai kurios dainos yra tiesiog pasmerktos skambėti neįdomiai. Please Don't Fuck Up My World, Lawnmower, iš dalies ir Self-Effacing man šiame albume yra tokios. Visa kita skamba solidžiai ir sparkiškai, ir yra dvi tikrai puikios dainos: One For The Ages ir iPhone. Pirmoji yra tiesiog super gerai parašyta ir aranžuota daina, įsimintina ritminė sekcija, įsimintina priedainio melodija, daina evalvuoja per kelias stadijas, nepaisant gan standartinės trukmės. Antroji turi tokio pykčio muzikoje, kuri mėgstu išvysti Sparks'uose karts nuo karto (Dick Around geriausias pavyzdys), ypač priedainyje tas pasireiškia.
Norėčiau šiam albumui rašyti daugiau. Matau, kad Hippopotamus esu įvertinęs 8+, bet mano vertinimo sistema yra defliacijos režime (o gal tiesiog Hippopotamus yra prastai atgyvenęs mano širdyje tą 3 metų periodą), todėl jį dabar jau vertinčiau 8-, o šitam, kadangi nedrįstu skirti 9-eto dėl to, jog jau įdomesnius albumus šiemet įvertinau tokiu balu, todėl duodu stiprų 8-etą.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas