Alpha
Asia

Nėra Alpha toks jau prastas lyginant su debiutu, kokį jį bandoma pavaizduoti. Kai kuriais momentais man pasirodo, kad grupė čia bando būti dar sofistiškesni, ypač instrumentinėse partijose, nes melodijos gal ir ne tokos įmantrios kaip debiutiniame albume. Kompoziciniame lygmenyje gal ir mažiau progresyvus albumas, tačiau turintis savų momentų. Kad ir True Colors, kurioje Downes'o klavišinių darbas tiesiog to the point, o dar Howe labai gerų akcentų prideda. Open Your Eyes yra vienintelė kiek kompleksiškesnė daina albume – ne pati mėgstamiausia jos melodija, bet turi vieną geriausių instrumentinių partijų dainos gale. Vis tik mano mėgstamiausia daina The Heat Goes On, man nenusileidžia debiutinio albumo mėgstamiausiai dainai Sole Survivor. Jos abi vienodai stiprios, gal net kiek per simplistiškos tokio kalibro muzikantams, tačiau puikiai susikoncentruota į stiprų skambesį ir teisingus akcentus savo vietose klavišais ir gitara. O The Heat Goes On dar turi puikią klavišinių solo antroje dainos pusėje.

Yra ir daugiau įdomių dainų albume – hitas Don't Cry irgi solidus, The Smile Has Left Your Eyes tokia savotiška, Eye to Eye turi keistai, bet intriguojančiai skambančių motyvų. Silpniau prilipo lėtesnės dainos kaip The Last To Know arba Midnight Sun. Bet albumui rašau 9-etą. Silpnesnį nei debiutiniam albumui, tačiau nežymiai.