Music Inspired by The Snow Goose
Camel

Nėra ko pridurti. Einaras pataikė į esmę.

Man šitas albumas kartu su Moonmadness yra rimti konkurentai dėl antrosios vietos Camel diskografijoje. Galbūt dažniau būčiau linkęs link Moonmadness dėl man labiau priimtinesnės formos + vokalinės dainos Moonmadness albume yra absoliučiai primušančios. Tačiau šis albumas savo formatu ir idėja labai unikalus. Jis net nesijaučia fragmentuotas, jis skamba kaip vienas instrumentinis kūrinys, dėl to labai sunku jį vertinti, nes The Snow Goose yra labai unikali patirtis. Šiame albume yra pakilimų, yra nuolydžių, bet visas albumas palieka perfekcijos įspūdį, atrodo, nieko jame nepakeisi ir nieko nepridėsi, albumas 100 procentų išpildytas. Jis būtent tuo momentu, kai aš jį perklausau, atrodo kaip geriausias albumas Visatoje (ir čia dėl to, kad mane Preparation ir Dunkirk tandemas mane taip emociškai primuša, kad aš esu lieku sukrėtime iki pat albumo galo), tačiau vėliau atvėstu ir vėl jį pradedu vertinti nuosaikiau. Kaip ir paminėjau, Preparation/Dunkirk yra vienas mano mėgstamiausių epizodų visame progroke, tačiau Rhayader ir Rhayader Goes to Town turbūt geriausiai išpildyta dilogija šiame albume, šioms kompozicijoms taip pat skiriu liaupses. Taip pat norėčiau paminėti, kad Friendship skamba kaip akademinės / klasikinės muzikos miniatūra, ir labai efektinga. Vienintelis pateisinimas, kodėl šitam albumui nepavyksta taip manęs pavergti (ne momentiškai, bet ilgalaikiškai) kaip Mirage, tai kad gan užsimiršta ramesni albumo epizodai (Sanctuary, Fritha, Snow Goose, abu maršai ir t.t.). Vis tiek, neabejotinas 10 balų.

P.S. mano CD versijoje tarp bonusų yra superinis live'as The Snow Goose / Freefall (Marquee klube). Camel ne tik studijoje puikiai dirbo, bet ir išnešdavo puikiai improvizacijas ir netikėtus derinius. Perėjimas iš The Snow Goose į Freefall toks improvizatyvus ir psichodeliškas, kad negali nesižavėti. O ir Freefall atlikimas dar galingesnis nei studijoje.