Music.lt logo
TAVO STILIUS:
rock  /  heavy  /  alternative
pop  /  electro  /  hiphop  /  lt
Prisijunk
Prisimink / Pamiršau

Paprasčiausias būdas prisijungti - Facebook:

Prisijunk


Jau esi narys? Prisijunk:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:

Įprasta registracija:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis: (bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas: (reikės patvirtinti)


Stilius: Sunkioji muzika
Išleidimo data: 2020 m. balandžio 24 d.


Komentarai (1)

Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Suraskite ir pridėkite norimus kūrinius, albumus arba grupes:


Patvirtinti
einaras13
2020 m. balandžio 26 d. 18:02:36
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Katatonia skambesys man dažnai atrodė nuobodokas. Dead End Kings ir The Fall of Hearts nesugebėjo manęs įtikinti, o senesnių šios grupės darbų nesu klausęs, apart kelių populiarių dainų. Užtat už šito albumo užsikabinau. Užteko išgirsti Behind the Blood, bet ir Lacquer pastiprino susidomėjimą. Paskaičiau apžvalgų, žmonės sako, kad čia Katatonia lyg nesavi, trūksta konsistencijos su anąlaikiniu grupės stiliumi. Nežinau, man šis albumas neatrodo drastiškai kitoks nei The Fall of Hearts, gal šitas šiek tiek lengvesnis, koncentruotas į paprastesnę dainos struktūrą. Bet matyt šitas albumas dėl to man ir labiau prilipo - aš nebepaskęstu melancholiškuose Katatonios rifuose, kai dainos tokios tiesmukiškesnės. Nors ir šitas albumas man buvo iššūkis dėmesio išlaikymo prasme, bet lyginant su praeitais dviem albumais jis laimėjo šią kovą. 

Nepaisant to, kad ir šis albumas man atrodo truputį monotoniškas, bet yra balansas tarp stipresnių ir silpnesnių dainų. Štai nors Heart Set to Divide yra vidutinė daina albumo kontekste, Behind The Blood ir Lacquer turbūt laimi didžiausias mano simpatijas. Behind The Blood yra maloniai sunki ir turi vieną geriausių girdėtų priedainių ("Such a pale spark" iškart su domina, "The ground shakes" su pjaunančia gitara pašiurpina, o "whoa, my love" momentas įvaro į ekstazę). Lacquer yra puiki melodinga, nepriekaištinga daina, išvystyta nuo A iki Z (kaip pridera). Kol ties Rein ir The Winter of Our Passing mano dėmesys šiam albumui pradeda vėl slopti, Vanishers jį atbudina — puiki, atmosferinė, Anathem'iška, bet gal labiau Riverside'iška. City Glaciers ir Flicker vėlgi, didelio įspūdžio nepadaro, bet miniatūra Lachesis paveiki, o po to eina puikus, stiprus Neon Epitaph numeris. Mane šiek tiek nuvylė tik paskutinės dvi albumo dainos. Untrodden, be skambios gitaros solo, neturi jokio cinkelio, o Fighters man iškrenta iš konteksto — nei melancholija, nei tekstas apipintas alegorijom ir metafiziniais motyvais... kažkoks hair metal numeris, o ne Katatonia. 

Tas balansas išlaikytas, bet kadangi yra dainų, kurios mane sudomina mažiau, rašau šiam albumui 9-etą


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI

Copyright 2001-2020 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.

Panaši muzika

Music.lt

Pokalbiai  Įvykiai 
  Daugiau

Informacija

  Šiuo metu naršo narių: 3
  Neregistruotų vartotojų: 3110
  Iš viso užsiregistravę: 72768
  Naujausias narys: vyyggys
  Šiandien apsilankė: 157659
Reklamos nekenčia: 8


My status  Music.lt Skype
Muzika per facebook  Music.lt Facebook