Fire of Unknown Origin
Blue Öyster Cult

Fire of Unknown Origin buvo pirmas mano išgirstas BÖC albumas, atsimenu, kad buvau ant jo labai užsikabinęs prieš kokią dešimtį metų. Po ilgos neklausymo pertraukos sugrįžau jo įvertinti iš naujo. Gal jis man nebeatrodo toks stiprus kaip tada, bet man jis iki šiol labai patinka. Šis albumas yra kaltas dėl to, kad aš 80-ųjų poprokinę pakraipą turinčius BÖC dažnu atveju vertinu net geriau nei klasikinius 70-ųjų BÖC. Albumas turi charakteringą, stipriai sintezatoriaus paveiktą, kažkiek į popsinę / areninę pakraipą palenktą skambesį, tačiau dažnai dainų šerdyje vis dar dažnai slypi klasiškai hardrokiškas gitarų rifavimas. Na, bet yra išimčių, kur elektrinės gitaros indėlis tėra antraplanis arba jos išvis praktiškai nėra (Veteran Of The Psychic Wars, Don't Turn Your Back). Lyriškai albumas kupinas fantastinio misticizmo, siaubo, transcendentalumo, kas yra gana įprasta jų kūrybai bet kuriuo jų veiklos laikotarpiu. 

Labiausiai vertinu keturias albumo dainas. Visų pirma, Veteran of the Psychic Wars, tikrai inovatyvi, tamsiai mistinę atmosferą turinti daina, grėsmingas skambesys kuriamas daugiau sintezatoriais, o elektrinė gitara gan minimalistinė. Man labai patinka sunkesnis Vengeance skambesys ir tos dainos struktūrinis dėstymas man patinka (neapsiribojama posmu ir priedainiu, yra ir kelios skirtingo, vis didėjančio intensyvumo post-priedainio sekcijos antrojoje dainos pusėje). Joan Crawford pianino partija yra tiesiog legendinė, vienas smagiausių ir įsimintiniausių priedainių BÖC diskografijoje. Vidurinė sekcija yra visiška garsų sumaištis, gerai užtvirtinanti dainos temą. Ta šnabdžėjimo iš tyrų („Christina...“) sekcija realiai varo siaubą. Ir galiausiai, After Dark – poprokas šokiniu bugio ritmu, kiekvieną kartą man pakeliantis nuotaiką.

Anksčiau stipriau mėgau titulinę albumo dainą, ji turi labai gerą boso gitaros liniją ir apskritai yra viena kompleksiškesnių dainų albume. Bet ji sunkiai išsiskiria iš kitų albumo dainų. Don't Turn Your Back irgi pasislepia antrame plane, nors tai yra gan įdomi daina tuo, kad joje gitara yra labai toli mikse ir beveik atrodo, kad jos dainoje nėra, kol neišgirsti soluotės. Bet tas riebus sintezatoriaus skambesys gan simpatiškas, tos gitaros praktiškai ir nepasiilgsti. Burnin' For You taip pat simpatiškas didysis albumo hitas, man jis nusileidžia prieš kitas dainas tuo savo perdėtu melodingumu – klausantis per stipriai jaučiasi pataikavimas masinei publikai per tą cheesy melodiją. Kartais galvoju, kad Burnin' For You buvo rašyta omenyje turint Don't Fear The Reaper, norint pakartoti sėkmę. Nors pastarajai ir neprilygsta, bet singlas visgi tikrai sėkmingas ir išliko antras pagal populiarumą BÖC diskografijoje.

Mažiausios simpatijos iš manęs yra Sole Survivor – melodiškai skamba dar labiau cheesy negu Burnin' For You, nors tas lėtūniškas boso motyvas visai smagus. Heavy Metal yra labiausiai gitariškai įkrauta daina albume, bet man ji stokoja charakterio ir melodijos, taigi, simpatijos sumažėja dėl visiškai priešingos priežasties negu Sole Survivor.

Anksčiau šį albumą vertinau 10-uku, tačiau visgi ne visas dainas vertinu vienodai. Nepaisant to, albumas turi savo charakterį, yra labai įsirėžiantis, įsimintinas ir daugelį dainų vertinu labai gerai arba puikiai. Todėl solidus 9-etas ir ne mažiau.