Grace for Drowning
Steven Wilson

Čia SW progrokas beveik psichodeliškas, stipri King Crimson įtaka. Beveik visiška priešingybė palyginus su tuo, kuo jis užsiima dabar. Velniškai tamsus, keistas, bet savotiškai žavingas albumas, man jo atmosfera turbūt patinka labiausiai iš visų Wilsono solinių darbų, nors muzikaliai jis netobulas. Kad ir paimkime ilgąją Raider II. Tai vienas stipriausių albumo kūrinių, bet truputį kenčia nuo bandymo supainioti muzikinius motyvus ir tarp jų dar interkaliuoti kažkokią ambientinę atmosferinę psichodeliką. Like Dust I Have Cleared From My Eye finalas dar radiakalesnis to pavyzdys. Kas dar iškrenta iš šio albumo konteksto, tai dainos, kurios palyginus yra nuosaikios: Deform To Form A Star, Postcard... jose instrumentiniu aspektu nieko ypatingo nevyksta ir tai kaip ir nedera su albumo natūra, nes dainoje turi eiti kažkokia keista instrumentinė linija, tamsoka atmosfera ir pan. Index ir Track One tuo tarpu tiesiai pataiko į albumo natūrą. Man kiečiausias gabalas yra Remainder The Black Dog, turbūt top5 Wilsono solo kūrinys, puikus instrumentavimas ir įsimintina melodija. No Part of Me puiki daina, Raider II, netgi Sectarian ir jau minėtos Index bei Track One. Todėl albumui 9-etas. 

Sunkus, slegiantis albumas. Mažai šviesių numerių, bet sukuria vilties aurą.