Hardcore Will Never Die, But You Will
Mogwai

Pirmas susipažinimas su Mogwai kūryba yra man šis albumas, kurį ramiai išklausiau nuo pirmos iki paskutinės gaidos. Post rokas įvairiausiomis spalvomis, nuo balto triukšmo iki San Pedro hard rokinio trankumo. Kiekvienas gali rasti sau patiksiančią kompoziciją. Man patikusios yra lėto tempo meditacinės "White Noise", "Letters to the Metro" ir ypač " Too Ragigng to Cheers", kuri prasideda lyg arfos melodija, kurią vėliau plėtoja visas instrumentų arsenalas, kol pabaigai ji išbujoja iki tikro himno. Dar išsiskirianti iš kitų yra "Rano Pano", lyg Moriso Ravelio Bolero lėto žingsniuojančio ritmo muzikinė frazė, palaipsniui gauna po vis kitokio atspalvio giją ir tampa panaši į audžiamą juostą.

"Death Rays" bene turi gražiausią motyvą, todėl surinkusi didžiausią palaikančiųjų skaičių.

4Blackbery teisi - albumas nenuobodus, nes įvairus.

Ir ypač jei ta antra perklausa po 5 metų :D Na aš pagalvojau, kad šitas albumas net reikalauja antro pasiklausymo mažų mažiausiai, tad ir mano vertinimas gal pasikeis po kurio laiko.

neblogas albumas, bet buna gersniu Mogwai kūryboje.

Well, po kelių perklausų šitas albumas pasirode daug įdomesnis lyginant su ankstesniais albumais, aš net rašau 10 šiam albumui, kartais po antros perklausos viskas kitaip atrodo, keista bet taip yra :)

Man kaip tik šitas atrodo įdomesnis iš jų diskografijos. Kompozicijos tokios įvairesnės visumoj, taigi ir nuobodulio tokio nekelia, kaip pvz, 1999 albumas Come On Die Young. Šitam galiu duot stiprų 8.

neblogas albumas,bet buna gersniu Mogwai kūryboje.