Music.lt logo
TAVO STILIUS:
rock  /  heavy  /  alternative
pop  /  electro  /  hiphop  /  lt
Prisijunk
Prisimink / Pamiršau

Paprasčiausias būdas prisijungti - Facebook:

Prisijunk


Jau esi narys? Prisijunk:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:

Įprasta registracija:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis: (bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas: (reikės patvirtinti)



Stilius: Sunkioji muzika
Išleidimo data: 2017 m. sausio 13 d.




Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų! Man patinka!



Komentarai (6)

Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Suraskite ir pridėkite norimus kūrinius, albumus arba grupes:


Patvirtinti
4Blackberry
2017 m. gruodžio 17 d. 23:14:34
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Kas kam šauna... Matyt, žmogui dėl skirtingų priežasčių pavyksta įsiminti skirtingus dainų fragmentus. Tad šitoj vietoj nelabai buvo prasmės ginčytis.

P.S. rašydama šį sakinį puikiai žinojau, kad darau šią gramatinę klaidą, bet mano rašymas dažnai atitinka mano kalbėseną, tad kartais aš tų taisyklių nepaisau. O beje, turiu pastebėti, kad ir pats esate padaręs tokių klaidų savo komentaruose, tad nelabai ir turite teisės kabinėtis {#}


____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
Atsakyti
einaras13
2017 m. gruodžio 17 d. 23:01:23
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Kadangi aš tą albumą klausiau jau nioliką kartų, tai aš abi atsimenu, bet kažkodėl visada pirmiausiai šauna Tongue of God į galvą ir ne tik priedainis, o visa daina iš karto. The Passing Light of Day galėčiau iš atminties atrinkti po natą (kaip ir rašiau prie tos dainos komentare), tačiau tai jau būtų energijos reikalaujantis darbas. Tiesiog čia mūsų požiūriai išsiskiria. 

P.S. "kad jį pilnai suprasti" dalyje raskite grubią gramatinę klaidą {#}{#}


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
4Blackberry
2017 m. gruodžio 17 d. 22:22:48
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Na ir kaip gali The Passing Light of Day priedainis nebūti įsimintinas..? Man po pačios pirmos perklausos tik išėjus albumui įstrigo galvoje. Kaip jau minėjau, tai yra netradicinė baladė, kurioje labai suspina skirtingos nuotaikos ir melodijos, o tekstas yra toks pat saldus, kaip ir priedainio skambesys, tačiau jis bent jau įvairus, pavadinčiau net išradingu. O Tongue of God man liko neįsimintina ir po 5 perklausų. Matyt prireiks daugiau. The Taming of the Beast man visai patiko, bet ne tiek, kad galėčiau skirti dėmesio šiai dainai, bent jau kol kas. Žodžiu, dar tikrai bus galima sugrįžti, nes albumas reikalauja mažiausiai 10 perklausų, kad jį pilnai suprasti.


____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
Atsakyti
einaras13
2017 m. gruodžio 17 d. 22:06:04
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Pirmas šio albumo klausymasis ir man nebuvo lengvas, tačiau patikėkit, kaip gerai viskas susigula į vietas kai klausai kokį 4 ar 5 kartą. Dabar manęs šis albumas jokiais būdais nevargina, greičiau kaip tik atpalaiduoja (išimtis yra paskutinė daina, kurią perkąsti man yra baisiausias galvos skausmas). 


Nuo šiol savo komentarą formuoju daugiausiai referuodamas į 4Blackberry pastabas, nes į jas turiu ką atsakyti:

"To priežastis turbūt būtų tas įkyrus dramatiškumas" - jei šitas PoS bruožas klausytojui neįtinka, tada jis gali net nebandyti klausyti tikrųjų PoS perlų kaip "Remedy Lane" ar "The Perfect Element, Part I". Ten nuo per kraštus besiliejančio dramatizmo galima ir apsivemti, bet užtat kokie tai geri albumai, iš dalies būtent dėl to dramatizmo.

Sutinku dėl "užtektinai kompleksiškas" dalies, tačiau turiu pastebėti, kad žodis "užtektinai" čia vaidina itin svarbią rolę. Pavyzdžiui, su "Road Salt" dilogija PoS pasirodė tokie pernelyg kompleksiški, kad aš jų visiškai nesuvirškinu ir man "Road Salt" era atrodo net kiek atgrasi. Kompleksiškumą reikia normuoti. 

The Passing Light of Day suteiktas epitetas "įsimintinoji" man yra kaip oksimoronas. Man ji sunkiausiai įsimintina daina visame albume {#} Ta pati Silent Gold yra lengviau įsisavinama ir netgi daug mielesnė ausiai.

Full Throttle Tribe aš pats kažko nevirškinu, bet tai visai geras kūrinys visumoje, tad sutinku dėl tavo pastabos (tačiau ten nerandu nei Tool, nei dar jokių alt metalo grupių), bet Tongue of God - o siaube, tai bene geriausiai skambanti daina visame albume.

Labai sutinku dėl Angels of Broken Things - ta pastaba net privertė mane dar kartą įdėmiai perklausyti ir supratau, kad struktūriškai ta daina yra kaip koks Comfortably Numb sumetalintas šešėlis. 

 


Dabar mano papildomi komentarai:

Kaip jau minėjau, jei pamirštam Pain of Salvation darbus iki "Road Salt" ir vertinam jų progresą nuo "Road Salt", tai jis beveik netelpa į apčiuopiamų dydžių aibę. "Road Salt" buvo kažkoks užtemimas PoS diskografijoje, o šis albumas yra šioks bei toks sugrįžimas prie jų gryno ir originalaus skambesio iš praeities. Žinoma, kiek sualternatyvintas, pasunkėjęs, Alvydas kažkur buvo gerai pastebėjęs, kad yra to Leprous būdingo rifų "kapotumo". Dabar, darydamas šiokią tokią 2017-ųjų metų reviziją, matau šį albumą kaip vieną ryškiausių progresyvaus metalo / roko kategorijoje darbų, šiame albume yra labai daug akcentų, už kurių gali kabintis įvairaus plauko klausytojai. Yra tikimybė, kad vieno tipo klausytojai labiau įvertins On a Tuesday ir Reasons (sunkesniuosius numerius), kiti gal labiau links prie Meaningless, Silent Gold ir The Passing Light of Day (lengvesniuosius numeris).

Šiame albume neturiu aiškaus favorito ir jų galėčiau išskirti labai daug:

On a Tuesday - labai įtikinamas, kompleksiškas ir galingai skambantis numeris, kuris puikiai tinka albumo pradžiai ir aš, kai pirmą kartą jį išgirdau, jis mane išnešė lauk ir aš tikrai būtent dėl šio kūrinio ir jo poveikio viso albumo įvaizdžiui galvojau, kad šis albumas gali lygiuotis į auksinės PoS eros albumus, tačiau 2017-iesiems einant į galą mano nuomonė šio albumo atžvilgiu šiek tiek prislopo (bet tik šiek tiek).

Tongue of God — neilgas, tačiau tiesiai man į smegenų centrą pataikantis kūrinys - turbūt pati įsimintiniausia ir labiausiai vežanti daina visame albume. Ne taip, kaip pirmoji daina, lipo iš pirmo karto, tačiau iš kokio trečio ir ketvirto karto ji man taip įsikirto, kad tapo labai stipriu konkurentu pirmajai dainai. 

Reasons — tas Leprous'iškumas, t.y. kapotumas puošia šį kūrinį. Irgi labai įsimintinas motyvas, posmo dalyje yra tos pozityvios ir tuo pačiu melancholiškos emocijos, tačiau yra ir minusėlis, kurį 4Blackberry akcentavo, tik ne ties tomis dainomis - šiame kūrinyje geriausiai jaučiasi ta pasikartojančių eilučių kokofonija. 

Angels of Broken Things — jei žemiau komentavusiems žmonėms pasirodė svarbiausia akcentuoti gitaros solo gale, tai aš sakau, kad man visas kūrinys daro didelį įspūdį (juk ir Comfortably Numb aš vertinu ne tik dėl galinės solo). Ganėtinai alternatyviai skambantis melodingumas padaro dainą savotiškai klampią ir paslaptingą, kas mane žavi. Čia yra viena iš dviejų dainų albume, kur nereikia būti pompastiškai progresyvistui, kad dainą padarytum pakankamai klampią.

The Taming of a Beast — ši daina praktiškai visų yra pražiopsojama, tačiau tai yra absoliučiai fantastiškas numeris. Vėlgi, be jokios pompastikos pagimdomas tiesiog neužmirštamas numeris. Labai daug ką šiam kūriniui duoda melodija, elektriniu pianinu ir bosu brėžiama slopi atmosfera posmuose, kuri prasprogsta artėjant priedainiui ir Gildenlow'o akcentuotas vokalas.

Nors yra viena daina, dėl kuriuos vis skundžiuosi ir dar pora dainų, dėl kurių nesu tikras, tačiau visumoj albumas yra įspūdingas. 10 balų ir ne kitaip.


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
4Blackberry
2017 m. gruodžio 17 d. 18:07:35
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Klausosi tai tikrai sunkiai. Per vieną albumo prasukimą galima spėti pavargti 10 kartų (nebuvo darytų apskaičiavimų). To priežastis turbūt būtų tas įkyrus dramatiškumas, lydintis visą albumą nuo pradžios iki galo, kas pastaruoju metu muzikoje labai nepatrauklu pradėjo atrodyti. Nors nesu gerai išsinagrinėjusi, tikiu, kad ankstesni jų albumai vis tiek geresni. Bet kalbant apie šį, jis yra užtektinai kompleksiškas, kad sukurtų simpatiją. Dainose vyrauja besikeičiančių ritmikų, nuotaikų įvairovė. Netgi įsimintinoji baladė The Passing Light of Day turi pasunkėjimo dalis, ir šiaip kaip baladė ji yra ganėtinai originali ir verta dėmesio. Gal tik Silent Gold yra truputi pasyvesnė palyginus su kitomis dainomis. Yra tokių dainų, kurios pačioje pradžioje atrodo daug žadančios, tačiau vėliau, tas taip būdingas priedainių ar kokių kitų eilučių dažnas pasikartojimas viską sugadina, pvz, Tongue of God, Full Throttle Tribe. O gal ne tiek tas pasikartojimas, kiek patys žodžiai, kurie neimponuoja. Taip pat negaliu nepastebėti, kiek daug visokių sąsąjų radau su kitomis grupėmis, dainoje Full Throttle Tribe - Tool maišyti su kažkokia alt metalo grupe. Angels of Broken Things - kaip ir žemiau manęs pastebėta, pinkfloydiška partija pabaigoje. Taigi tai sukuria ir skirtingų stilių iliuziją. Apibendrinus, albumas vertas dėmesio, bet nepatiks pernelyg vengiantiems emocijų. Mėgstamiausios dainos - Reasons ir On a Tuesday, kurios man yra be jokių priekaištų. Bendras vertinimas - 8.


____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
Atsakyti
Alvydas1
2017 m. sausio 14 d. 12:48:38
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Oi, kaip sunkiai klausosi. Jau tris kartus prasukau, o ausis momentaliai prilimpa tik prie anksčiau girdėtų Meaningless ir Reasons.

Lyriškoji Silent Gold daina be pretenzijų. Svajingai rami ji spinduliuoja užspaustą širdgėlą.

Aritmiškoji Full Throttle Tribe keista boso ir būgno priešprieša, kuri dingsta per priedainius - melodingas salas konvulsiškoje instrumentų anarchijoje. Labai savotiška daina, dar reikia susivokti, ar ji gera ar ne.

Angels of Broken Things - ant monotoniškos boso ritmingos natos neskubiai dėliojama liūdnoka fragmentų mozaika, kuri nuo 4 min suskamba pinkflydišku gitaros supernumeriu. Ši partija perveria kiaurai, neįtikėtinai įspūdinga kulminacija. Neabejotinai išskirtinė daina.

The Taming of a Beast - pamažu į isterija pereinanti pradžia netikėtai rimstanti į nuobodžią neplėtojamą melodiją, kuri dar porą kartų bando pasišiaušti. Matyt taip anot Gindenliovo atrodo sutramdytas žvėris.

Is This is the End - melancholija pramaišiui su maištingu protestu. Pastarojo daugiau, jis įsitvirtina ir laimi.

The Passing Light of Day - 15 min vedamasis-baigiamasis.

 


____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
Atsakyti
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI

Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.

Panaši muzika

Music.lt

Pokalbiai  Įvykiai 
  Daugiau

Informacija

  Šiuo metu naršo narių: 1
  Neregistruotų vartotojų: 172
  Iš viso užsiregistravę: 73295
  Naujausias narys: vvznvclluk
  Šiandien apsilankė: 125848