Coal
Leprous

Leprous diskografija man yra visiškas tyrinėjimų šaltinis. Ne tik dėl to, kad ši grupė pateikia įspūdingos muzikos, bet labai įdomus grupės progresavimas nuo vieno albumo prie kito. Man kol kas Leprous diskografija yra kalniukas, kurio pati viršūnė yra šis albumas. Kruopščiai atidirbtas, vientiso skambesio ir unikalaus braižo, apgalvotų kompozicijų ir šaunių melodijų pripildytas albumas. Labai smagiai kai kurios erdvės užpildomos Solberg'o vokaliniu "aaaaaaa" motyvu. Muzikos kompleksiškumo nedrįstu kvestionuoti, tiesa, Contaminate Me grupė šiek tiek perspaudė su aštriais motyvais, bet užtat kokių greitų ir netikėtų motyvų yra dainoje Chronic ar Coal, kaip smagiai ir lėtai vystomi motyvai The Valley ir Echo dainose, labai patinka švelni The Cloak ir savotiška Salt. Vienintelė Foe man neprilimpa, atrodo daina, kuri galėtų būti hitas, tačiau iki tos kartelės, kurią užkelia visos kitos kompozicijos, neužšoka. Coal yra turbūt mėgstamiausia Leprous daina, nors konkurentų galėtų būti daug. Anksčiau kiek nepastebėjau Echo dainos išmanios struktūros ir ypač to dinamiško motyvo ties 4:20-6:10 - smagus visos tos lėtūniškos dainos atgaivinimas. Labai sunku rasti silpną vietą bei Foe, ir, kaip minėjau, truputį persistengta su Contaminate Me. Tačiau tai nekeičia mano balo, kuris neabejotinai yra 10 balų. Kadangi dešimtmetis palaipsniui artėja į pabaigą, jau turiu drąsos sakyti, kad tai ne tik vienas kokybiškiausių, bet ir vienas svarbiausių šio dešimtmečio progresyvios muzikos darbų, kadangi matome, kad Leprous daro įtaką kitiems atlikėjams (net neabejoju, kad veteranai Pain of Salvation turėjo prieš tai būti klausę Leprous, kad subrandintų tokį skambesį In The Passing Light of Day albumui)

Primena Strapping Young Lad...Bet man patinka :D