Messin'
Manfred Mann's Earth Band

Pritarsiu Alvydui, kad šis albumas yra stipresnis nei Angel Station ar The Roaring Silence. Tiesa, man pirmas įspūdis, kai jį išgirdau prieš 10 metų, buvo stipriausias, o po to prie šio albumo grįždavau retai. Dabar galbūt įtraukčiau jį į MMEB albumų top5-uką, tačiau man neaplenktų nei Solar Fire, nei Nightingales & Bombers, nei Watch ar Chance. Man šiame albume trūksta charakterio: grupė groja įsimintiną, melodingą bliuzroką, tačiau tas bliuzrokas nėra labai išskirtinis. Tuo aspektu debiutinis albumas ar Glorified Magnified net šiek tiek stoja į priekį: tuose albumuose buvo gana savita, tamsoka, šlakeliu džiazo persmelkta atmosfera. Čia yra labai klasiškas bliuzrokas ir tiek. Todėl šis albumas stoja į vieną gretą su The Good Earth, kuris pasižymi labai panašiomis charakteristikomis, nors galbūt The Good Earth yra truputį progresyvesnis. 

Visgi tas bliuzrokas stiprus. Messin' tikrai puiki daina, joje yra bene geriausios gitaros solo partijos visoje MMEB diskografijoje. Buddah pasiūlo neblogą sintezo improvizaciją. Black And Blue galbūt man labiausiai atmosferiškai primena debiutinį albumą – tas melancholiškas minoras, a la Lynyrd Skynyrd ant progo steroidų. Mano mėgstamiausia kompozicija albume yra instrumentinė – Cloudy Eyes. Nuostabi gitaros melodija, lengvas, lėtas motyvo vystymasis leidžia giliau panirti mintimis į muziką. Labai profesionalus išpildymas: nei per daug kažko, nei per mažai. Man mažiau patinka Sadjoy – jos melodija gal net kiek per saldoka, nors grupė ją realizuoja panašiu būdu kaip ir Cloudy Eyes. Man taip pat Mardi Gras Day yra nepelnytai neįspūdingas albumo uždarymas, daina savo kokybe gal ir tiktų į Glorified Magnified albumą, bet ne į tokią gėrybę kaip likusios Messin' dainos. 

Albumas nusipelnė solidaus 9-eto. 

Šis albumas man išskirtinis. Nors išgirdau jį neseniai, tačiau pamėgau labiau už Angels Station ar Roaring Silence.