Music.lt logo
TAVO STILIUS:
rock  /  heavy  /  alternative
pop  /  electro  /  hiphop  /  lt
Prisijunk
Prisimink / Pamiršau

Paprasčiausias būdas prisijungti - Facebook:

Prisijunk


Jau esi narys? Prisijunk:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:

Įprasta registracija:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis: (bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas: (reikės patvirtinti)



Stilius: Roko muzika
Išleidimo data: 2000 m. balandžio mėn.




Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų! Man patinka!



Komentarai (1)

Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Suraskite ir pridėkite norimus kūrinius, albumus arba grupes:


Patvirtinti
einaras13
2023 m. spalio 17 d. 23:18:04
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Padariau nemažą pertrauką po This albumo savo PH diskografijos nagrinėjimams. Net ir tokio genijaus gera dvidešimtis albumų išvargina ir reikia pertraukos. Pamačiau, kad nemažai naujesnių PH albumų atsirado Spotify, tai mane paskatino sugrįžti prie None Of The Above. 

Šio albumo klausymo patirtį galiu lyginti su dabar man geriausiai atsimenamu albumu This. This man įstrigo iškart, o None Of The Above yra produktas, skirtas lėtam virškinimui. Bet ir abiejų albumų filosofija reikšmingai skiriasi: This jautėsi daug labiau kaip instrumentinio ansamblio darbas (nepaisant to, jog PH yra teigęs, kad to albumo epicentre yra jis ir jo lyrika). Vis dėlto None Of The Above yra gerokai asmeniškesnis darbas, va čia PH tikrai yra epicentre, o visa muzika yra tam tikras pastišas, subtiliai užpildantis audioerdvę. Išgirdęs Touch And Go ir Naming The Rose pirmąkart net išsigandau, kad šis albumas rizikuoja būti panašiu į And Close As This arba Everyone You Hold – du albumus, kuriuose yra daug fokuso į Hammillį ir kuriuose instrumentinis spektras yra labai ribotas, dėl ko man jie neprilimpa. Vis dėlto, išgirdus visą albumą ir po to prasukus jį dar kelis kartus rodosi, kad šis albumas yra tikrai labiau pavykęs nei minėtieji du, o gal net geresnis ir už pirmtaką This. Todėl dabar net truputį kreivai žiūriu į 2,80/5 reitingą progarchives šiam albumui ir turiu atskirą nuomonę.

Šiame albume nėra silpnų ar primityvių dainų. Galbūt dvi stokojančias dainas galėčiau išskirti: Tango For One ir Astart. Astart yra pernelyg klasiškas, pernelyg blankus albumo closer'is. Tango For One turi patrauklią melodiją, tačiau ji užsitęsia per ilgai, trukmės daug, o muzikinio turinio mažokai. Na, jei dar labai smulkmeniškai kabinėtis, tai In A Bottle irgi truputį pergimdyta daina, kuris galėjo apsiriboti 5 minutėm vietoj 8. Bet tai maždaug visa kritika kūrybiniam šio albumo aspektui.

O gerosios dainos mane įtraukia ir įaudrina. Yra daug elementų, kurie išduoda, kad tai 10-ojo dešimtmečio pabaigos muzika, bet jie man patinka. Kaip tas svajingas, ambientiškas sintezas, atidarantis albumą ir Touch And Go dainą, Naming The Rose taip pat panaši, bet dar smuiku prisodrinta atmosfera. Skambus „stiklo karoliukų“ sintezatoriaus garsas In a Bottle dainoje taip pat yra tipiškas 10-ojo dešimtmečio motyvas.

Touch And Go ir Naming The Rose svajingumas mane paperka, How Far I Fell atsidaro overdub'intais PH vokalais, sukuriančiais chorinės muzikos atmosferą – labai įdomiai skambanti įžanga. Beje, How Far I Fell gal melodiškai ne tokia įtraukianti daina kaip pirmosios dvi, tačiau aranžuota nuostabiai. Somebody Bad Enough yra labai įdomi daina – ji atsidaro elektroninių būgnų garsu, bene identišku You Hit Me Where I Live įžangai. Negana to, ši daina panašiai pakili ir mažoriška kaip ir You Hit Me Where I Live – tokio pakilumo PH diskografijoje dar reikia paieškoti. Man patinka, kaip PH pavadino dainą „Somebody Bad Enough“, bet daina yra apie „When you love somebody bad enough“. Pavadinimas skamba kaip antitezė visam dainos tekstui. Ir paskutinis momentas – mano nuomone, vienas geriausių PH gitaros performansų yra būtent Somebody Bad Enough dainoje, ypač jo aštri soluotė ties 3 min riba. 

Jau paminėjau Tango For One ir Astart sąlyginę monotoniją. Bet Like Veronica ir In A Bottle yra aštriausios, ekscentriškiausios dainos albume. Like Veronica yra tiesiog artsy hardroko/altroko gabaliukas, varantis į transą savo rifais, Manny Elias būgnavimu ir nuostabiu vokaliniu akcentavimu – ypač kaip šūksmingai PH taria „but oh“ dainos pabaigoje. In A Bottle prasideda noise rokui arba grunge'ui būdingu gitaros garsui, kas, aišku, Hammill'iui yra anokia naujiena, bet šiame albume tai neįprastai šaižu ir spalvinga. Ir staiga daina transformuojasi į svajingą baladę su nuostabiu sintezatoriaus akompanavimu ir pasteliškais gitaros garsais. Daina lėtai gęsta ir pasiekia gan keistą a cappella sekciją su overdub'intais vokalais – šitai labai įdomu, bet net ir mano skoniui gal kiek perdėta ir truputį norisi, kad ši daina taip ir nugęstų be jokio tęsinio. 

Mėgstamiausios dainos albume: Naming The Rose (tas Gordono smuikas... fantastika) ir Veronica Lake. Vertinimas albumui: 9-etas.


____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
Atsakyti
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI

Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.

Panaši muzika

Music.lt

Pokalbiai  Įvykiai 
09:58 - Konditerijus
David Gilmour - The Piper's Call
10:02 - Silentist
Mike Pinder
10:01 - Silentist
Mire dar vienas Moody Blues narys.Mike Ponder '(
00:10 - edzkaa1
Nu ką, nemaža tikimybė, kad vistik My Dying Bride nebus Kilkim Žaibu, atšaukė beveik visus šių metų pasirodymus. Tik organizatoriai kažkaip neskuba pranešti ir toliau reklamuoja..
20:28 - Silentist
SVEIKI tiek kad net KUKU
10:43 - Arunazz
sVEIKI
15:00 - WeeT
Atsinaujino TOP 40!
15:00 - WeeT
Atsinaujino LT TOP 30!
09:40 - Silentist
guess I did make my name out of my drumming, and I have the big drum sets, and I'm doing all these crazy, odd-time signatures, so, yeah, I guess drumming was very important to what made me popular.

Mike Portnoy
18:43 - Arunazz
SVEIKI
Daugiau  

Informacija

  Šiuo metu naršo narių: 1
  Neregistruotų vartotojų: 1135
  Iš viso užsiregistravę: 73336
  Naujausias narys: ojprswazfj
  Šiandien apsilankė: 145700