Žinau Damien Rice daugiausiai iš jo populiariausios dainos „9 crimes“ vaizdo klipo. Originalu. Įtraukia. Subtilus balsas. Šįkart norėdamas paklausyti šio to ramesnio, prisiruošiau geriau susipažinti su šiuo atlikėju ir paklausyti pirmą jo albumą mažai (arba labai daug) ką pasakančiu pavadinimu O. Likau šiek tiek nuviltas, nes albumas nebuvo toks raminantis, kokio tikėjausi. Ką gi, patryniau rankas ir apsidžiaugiau. Štai dar kartą mane nustebino muzika!Galima sakyti, kad vietomis albumas netgi apgaulingas. Žinoma, to siekiama sąmoningai. Lengvi tarsi angelėlių balsai (čia Damien Rice neabejotinai dėkingas Lisai Hannigan) užliūliuoja, o po to užklumpa energijos pliūpsniu. Damien Rice mėgsta patriukšmauti, tą aiškiai girdime „Cheers darlin‘“ ir „I remember“ kūriniuose. Pastarasis man labiausiai ir patiko.Albumas pateikia įvairias nuotaikas – ramumą, energingumą, ilgesį, aistrą. Šias nuotaikas papildo vis kitaip skambantys instrumentai, jų deriniai. Taigi klausytojas vis iš naujo įtraukiamas, neturi laiko kada nuobodžiauti, ir tai yra gerai.O kas man atrodė ne itin gerai, tai daugelio dainų pabaigos. Vienose pritrūko fantazijos, kitos pasirodė dirbtinokos ar perkrautos. Mano nuomone, leista sau šiek tiek atsipalaiduoti ir neužbaigti darbo iki galo. Laimei, tai bendro vaizdo negadina. Tikiu, kad kitiems gali pasirodyti netgi teigiamas dalykas ir kelti simpatijas.Žinau Damien Rice daugiausiai iš jo populiariausios dainos „9 crimes“ vaizdo klipo. Originalu. Įtraukia. Subtilus balsas. Šįkart norėdamas paklausyti šio to ramesnio, prisiruošiau geriau susipažinti su šiuo atlikėju ir paklausyti pirmą jo albumą mažai (arba labai daug) ką pasakančiu pavadinimu O. Likau šiek tiek nuviltas, nes albumas nebuvo toks raminantis, kokio tikėjausi. Ką gi, patryniau rankas ir apsidžiaugiau. Štai dar kartą mane nustebino muzika!Galima sakyti, kad vietomis albumas netgi apgaulingas. Žinoma, to siekiama sąmoningai. Lengvi tarsi angelėlių balsai (čia Damien Rice neabejotinai dėkingas Lisai Hannigan) užliūliuoja, o po to užklumpa energijos pliūpsniu. Damien Rice mėgsta patriukšmauti, tą aiškiai girdime „Cheers darlin‘“ ir „I remember“ kūriniuose. Pastarasis man labiausiai ir patiko.Albumas pateikia įvairias nuotaikas – ramumą, energingumą, ilgesį, aistrą. Šias nuotaikas papildo vis kitaip skambantys instrumentai, jų deriniai. Taigi klausytojas vis iš naujo įtraukiamas, neturi laiko kada nuobodžiauti, ir tai yra gerai.O kas man atrodė ne itin gerai, tai daugelio dainų pabaigos. Vienose pritrūko fantazijos, kitos pasirodė dirbtinokos ar perkrautos. Mano nuomone, leista sau šiek tiek atsipalaiduoti ir neužbaigti darbo iki galo. Laimei, tai bendro vaizdo negadina. Tikiu, kad kitiems gali pasirodyti netgi teigiamas dalykas ir kelti simpatijas. O žinant, kad tai pirmas Damien Rice blynas, tai šie apdegę kraštai tampa visai pateisinami ir verčia klausti, o kaip jam seksis toliau?..
Nors su music'o administravimu man visados taip buvo – kadangi HTML ir panašių dalykų niekur kitur nepraktikuoju, tai tiesiog mokaisi iš kitų jau tinklalapyje esančių pavyzdžių ir viskas.
Šiaip, sukurti bazinį renginį (be jo aprašymo) yra ganėtinai paprasta (tiesa, iš duoto šablono neaišku, kokių matmenų norima iš didelės ir mažos nuotraukos). Bet gražiai pateikti aprašą reikia mokėti. Gerai, kad yra gerų pavyzdžių, be jų sunkiai.
Norėjau įkelti šiandien vyksiantį The Skys koncerto anonsą į music'ą, tai teko išpildyt seniai duotą pažadą pasimokyt renginius įkėlinėt. Damnit, yra ką paveikt, ypač kai ničnieko apie HTML neatsimeni.
Gavau Silentist kvietimą į draugus music'e. Būtent tada, kai aš pradėjau rimtai diskutuoti apie galimas jo besikartojančio neapdairaus elgesio pasekmes. Ne, nepriimsiu, Silentist, bet ačiū (o ir šiaip priėmimas į draugus music'e turi tik simbolinę prasmę)
Kai yra ne vienas ir ne du žmonės, kurie yra pasipiktinę tamstos elgesiu, galbūt problema ne visuose tuose žmonėse, o tamstoje? – klasikinis psichologinis klausimas, bet labai tinka šioje situacijoje.
2013 m. vasario 26 d. 14:48:29
Žinau Damien Rice daugiausiai iš jo populiariausios dainos „9 crimes“ vaizdo klipo. Originalu. Įtraukia. Subtilus balsas. Šįkart norėdamas paklausyti šio to ramesnio, prisiruošiau geriau susipažinti su šiuo atlikėju ir paklausyti pirmą jo albumą mažai (arba labai daug) ką pasakančiu pavadinimu O. Likau šiek tiek nuviltas, nes albumas nebuvo toks raminantis, kokio tikėjausi. Ką gi, patryniau rankas ir apsidžiaugiau. Štai dar kartą mane nustebino muzika!Galima sakyti, kad vietomis albumas netgi apgaulingas. Žinoma, to siekiama sąmoningai. Lengvi tarsi angelėlių balsai (čia Damien Rice neabejotinai dėkingas Lisai Hannigan) užliūliuoja, o po to užklumpa energijos pliūpsniu. Damien Rice mėgsta patriukšmauti, tą aiškiai girdime „Cheers darlin‘“ ir „I remember“ kūriniuose. Pastarasis man labiausiai ir patiko.Albumas pateikia įvairias nuotaikas – ramumą, energingumą, ilgesį, aistrą. Šias nuotaikas papildo vis kitaip skambantys instrumentai, jų deriniai. Taigi klausytojas vis iš naujo įtraukiamas, neturi laiko kada nuobodžiauti, ir tai yra gerai.O kas man atrodė ne itin gerai, tai daugelio dainų pabaigos. Vienose pritrūko fantazijos, kitos pasirodė dirbtinokos ar perkrautos. Mano nuomone, leista sau šiek tiek atsipalaiduoti ir neužbaigti darbo iki galo. Laimei, tai bendro vaizdo negadina. Tikiu, kad kitiems gali pasirodyti netgi teigiamas dalykas ir kelti simpatijas.Žinau Damien Rice daugiausiai iš jo populiariausios dainos „9 crimes“ vaizdo klipo. Originalu. Įtraukia. Subtilus balsas. Šįkart norėdamas paklausyti šio to ramesnio, prisiruošiau geriau susipažinti su šiuo atlikėju ir paklausyti pirmą jo albumą mažai (arba labai daug) ką pasakančiu pavadinimu O. Likau šiek tiek nuviltas, nes albumas nebuvo toks raminantis, kokio tikėjausi. Ką gi, patryniau rankas ir apsidžiaugiau. Štai dar kartą mane nustebino muzika!Galima sakyti, kad vietomis albumas netgi apgaulingas. Žinoma, to siekiama sąmoningai. Lengvi tarsi angelėlių balsai (čia Damien Rice neabejotinai dėkingas Lisai Hannigan) užliūliuoja, o po to užklumpa energijos pliūpsniu. Damien Rice mėgsta patriukšmauti, tą aiškiai girdime „Cheers darlin‘“ ir „I remember“ kūriniuose. Pastarasis man labiausiai ir patiko.Albumas pateikia įvairias nuotaikas – ramumą, energingumą, ilgesį, aistrą. Šias nuotaikas papildo vis kitaip skambantys instrumentai, jų deriniai. Taigi klausytojas vis iš naujo įtraukiamas, neturi laiko kada nuobodžiauti, ir tai yra gerai.O kas man atrodė ne itin gerai, tai daugelio dainų pabaigos. Vienose pritrūko fantazijos, kitos pasirodė dirbtinokos ar perkrautos. Mano nuomone, leista sau šiek tiek atsipalaiduoti ir neužbaigti darbo iki galo. Laimei, tai bendro vaizdo negadina. Tikiu, kad kitiems gali pasirodyti netgi teigiamas dalykas ir kelti simpatijas. O žinant, kad tai pirmas Damien Rice blynas, tai šie apdegę kraštai tampa visai pateisinami ir verčia klausti, o kaip jam seksis toliau?..