Deliverance
Opeth

Kietas, sunkus ir šaltas albumas. Turbūt šį mėnesį daugiausiai kartų klausytas įrašas, kadangi tuos Opeth, kurie grojo death metal su progressive metal elementais, suvirškinti man gerokai sunkiau nei tuos Opeth, kurie grojo progressive rock su progressive metal elementais. Esu girdėjęs šį albumą ir senovėje, tačiau prisijaukinti pavyko tik titulinę dainą. Turbūt ir dabar išlieka mano mėgstamiausia daina ir viena įdomiausių Opeth repertuare, tačiau pavyko prisijaukinti ir daugelį kitų dainų. Išskyrus Wreath, man ji kiek per death'iška, aš joje nejaučiu tokios įspūdingos ir detalizuotos dainos (įvykių?) eigos, kokią jaučiu, pvz, A Fair Judgement. For Absent Friends trauktuoju tik kaip foninį intarpą, nors tas fonas turi džiazinę spalvą, tai iš vienos pusės ganėtinai keista, kai dėl kompozicijos iškritimo iš viso albumo konteksto negali jos individualiai ir objektyviai įvertinti. Mano antruoju perlu po Deliverance iškart patapo By The Pain I See In Others, dėl greitos ir užvedančios įžangos beigi ganėtinai tamsaus pagrindinio motyvo. A Fair Judgement irgi mano labai mėgstama daina, laiminti šiame albume nuotaikos prasme. Būdama lengviausia skambesio prasme, ji išlaiko didžiausią potencialą kurti emocinį įspūdį. Ritminės sekos toje dainoje taip pat labai žavingos. 

Sunku įvertinti muzikantų darbą, kadangi niekada nesupratau, kaip death metal teritorijoje yra apibrėžiamas virtuoziškumas? Nes jei taip pat, kaip ir progresyviajame metale, tai savaime implikuoja, kad death metal muzikantai geri tik tada, kai jie groja kažką susijusio su progressive metal. Tai pagal tuos standartus Opeth yra superinė grupė, tačiau juk ir death metal turi turėti kažkokią individualią apibrėžtį, kurioje galima išskirstyti muzikantus į profesionalus ir ne tokius profesionalus. 

Rašyčiau šiam albumui šiandien 9 balus. Už 4 labai stiprias stambias dainas ir įdomų intarpą. Wreath man lieka vienintelė mįslė šiame albume. 

Opet nepaneigiamas fenomenas savo žanro muzikoje. Dainos, kuriose nuotaikų kaita yra vienas iš esminių elementų, turi neatremiamo žavesio, kuris įsiskverbia į sielą, nepaisydamas tavo esamos nuotaikos. Kad ir dabar, visai nesiruošiau klausytis sunkios muzikos, bet Master's Apprentices pasitaikė grotuve ir gavosi taip, kad uždegė norą iš naujo perklausyti visą Deliverancą.