Orchid
Opeth

Turiu pripažinti, kad debiutas baisiai prisvilęs. Aš, kaip jau nemenką patirtį sukaupęs Opeth klausytojas, daugiau mažiau pažįstantis visą Opeth diskografiją ir nusprendus ją perbėgti dar kartą, užžymėti like music.lt ant tų dainų, ant kurių nesu užžymėjęs, dar kartą bandžiau įsigilinti į šį albumą ir ji pamėgti, bet neišeina.

Įrašas baisiai blogos kokybės, visų pirma. Antra, Akerfeldt'o groulas ne pats geriausias šiame albume. Trečia, konstrukcijos per vargingos ir labai greitai užsimiršta (greičiausiai dėl to, kad čia ir to progresyvumo nedaug, daugiau death'as, o jis pernelyg stipriai išplėtotas). Rimtoje recenzijoje duočiau 2, gal 2,5 žvaigždutės iš 5, bet music.lt dažniausiai vertinu iš savo subjektyvios varpinės, todėl nepagailėsiu išrašyti 7/10.

Vienintelė daina, kurią tikrai mėgstu šiame albume, kurią esu labai gerai įsisavinęs ir galvoje man gali skambėti, tai yra „Under the Weeping Moon“. Man tai vienintelis kūrinys, vertas dėmesio. Neblogi yra ir „The Twilight is My Robe“ ar „Forest of October“ ir, lengvam paklausymui, „Silhouette“. Visa kita man tiesiog nesuprantama.

Oho, nuostabus debiutas, nuostabus albumas, nuostabi grupė... Bent jau tokį pirmą įspūdį susidariau. Kaip nerealiai skamba dainos. Opeth puikiai sumaišo progresyvų roką su death metalu, gaunasi neįtikėtinas skambesys. Tinka tiems, kas mėgsta neįprastus skambesius ir sunkiąją muziką. Ypač dainos "Under the Weeping Moon" ar "Forest of October" mane pakelia į aukštybes...