Phanerozoic II: Mesozoic / Cenozoic
The Ocean

Labai įdomus albumas iš The Ocean, niekuo nenusileidžiantis, o gal net ir pranokstantis pirmąją Phanerozoic dalį. Antroji dalis turi daugiau atmosferiškesnių momentų, savo skambesiu man kiek primena Cognitive/Tellurian laikų Soen skambesį. Aš manyčiau, kad ši grupė gyvena savo kūrybiniame pike ir labai smagu tą stebėti. 

Triassic ir Palaeocene turi tokio aštraus draivo, dėl kurio man šios dvi dainos yra bene geriausios metalo muzikos dainos 2020-aisiais. Dievinu šituos du kūrinius. Jurassic | Cretaceous kompleksas irgi savotiškai įdomus, bet man Jurassic daug stipresnė dalis nei Cretaceous, dėl to ilgiausio albumo kūrinio neskubu nominuoti kaip geriausio. Eocene irgi įdomi, subtili ramesnio pobūdžio daina.

Iki šiol albumui būčiau rašęs 10 net negalvodamas. Tačiau man kiek albumas pagenda antroje pusėje. Oligocene yra dar vienas atmosferinis ir instrumentinis kūrinys, bet šitas numeris labai jau foniškas, nederantis prie visumos, paskęstantis. Miocene | Pliocene yra tas kūrinys, kur užkabliuoja priedainiu, bet pamiršti, kas vyko posmuose. Šiai dainai dar teikiu vilties, kad ji turi potencialo užaugti manyje. Pleistocene šauniai kulminuoja ir jos antra pusė turi tiek pat galios, kiek išvystoma pirmose trijose albumo dainose, tačiau posmo motyvas labai jau indierokiškas 4/4 blėnis. The Ocean kontekste kažkaip netinka. Holocene yra dar vienas atmosferiškesnis gabalas, kuris turi įdomią melodiją, bet nekulminuoja albumo aukšta gaida, kurios čia labai norėtųsi, žinant, kaip prasidėjo albumas. Gal čia slypi kokia konceptuali idėja, nes The Ocean strategija viską slapstyti po geologinių periodų pavadinimais tikrai konfūzina eilinį klausytoją. 

Nepaisant to, kad albumo antra pusė mane patenkina nepilnai, albumas tikrai yra ryški grupės sėkmė, vienas įdomiausių jų diskografijos darbų ir vienas įdomiausių progmetalio albumų 2020-aisiais. Rašau 9 su pliusu, egzistuojant potencialui, kad šis albumas man kada nors užaugs iki 10-uko.