Contrapasso
Seven Impale

Norvegiškas progresyvas savitas reiškinys. Atrodo apima standartinius sudedamuosius stilius kaip ir daugėlis panšių moderniaus progroko grupių, bet Seven Impale jie tik iš tolo primena garsius pirmtakus, tokius kaip King Crimson, Van der Graaf Generator ar Jethro Tull. Džiazo ar saksofono dozės su psichodelikos pakraipa nuskamba keistai, lyg Tuxedomoon bravūra. Esu gan daug perklausęs naujų kolektyvų ir jau ėmiau užčiuopti juose nusistovėjusią konstantą- arba juos neša į pirmapradį progresyvą neatmieštoje formoje arba jie nusieksperimentuoja į negyvybingą formą iš kurios niekas neišdygs. Abu atvejai veda į nuobodulį, o šis albumas žiovaut tikrai neleis. Čia jau girdėta parsipina su naujomis išraiškomis subtiliomis dozėmis, tad aliuzijos tik menamos, viskas atrodo šviežu ir intriguojama.