Hippopotamus
Sparks

Nepasakyčiau, kad šiame albume buvo kažkas labai gero, t.y., pribloškiamai gero, bet buvo pora dainų, kurios visai patiko ir jomis įvardinsiu Hippopotamus, Bummer, So Tell Me Mrs. Lincoln... Man asmeniškai šitos įsimintinesnės dainos, visumoje gerai atrodančios (kalbant apie muzikinę išvaizdą). Edith Piaf (Said It Better Than Me) irgi visai nieko, bet tas nelemtas priedainis matyt pakišo koją mano supratimui ir vertinimui, nors ir turint omeny, kad tai normali pop muzikos struktūra, kuri čia ir turi būti, bet vis dėlto originalumo trūkumas mano pasaulyje nėra normalu. Na ir turėčiau paminėti Life With The Macbeths, labai toks neįprastas, išsiskiriantis skambesys su operiniu moterišku vokalu bei teatrališka nuotaika, ir visa tai turbūt yra labai ne Sparks'iška, nes to dar nėra tekę anksčiau girdėti iš jų. Taigi bendras vertinimas 7, nes didesnė dalis dainų visai neužkabino.

Sparks yra viena iš tokių grupių, kurių kai kurios kompozicijos labai patiks, o kai kurios visai nepatiks. Sparks tęsia eksperimentus su savo tekstais bei muzikinėmis idėjomis. Kai kurios dainos skamba kaip nuobodūs ir pasenę šlageriai (I Wish You Were Fun, Missionary Position, Scandinavian Design ir t.t.), tačiau kai kurios skamba įdomiai ir alternatyviai: Giddy Giddy, Hippopotamus, So Tell Me Mrs. Lincoln... Man šio albumo topas yra Edith Piaf stilistinė interpretacija Said It Better Than Me. Daina apie Edith Piaf Edith Piaf stiliumi. Kaip parašiau komentarą, Piaf dar niekada taip gerai neskambėjo kaip toje dainoje.

Sparks albumai man patinka, nes jie retai būna sausi — idėjų ir skambesių įvairovė neleidžia žiovauti klausant albumo. Šiame albume gal vėlgi buvo stiprus dipolis tarp labai gerų interpretacijų bei įkyrių melodijų, tačiau visuma palieka malonų įspūdį. Stiprus 8-etas.