Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
|
Komentarai (2)
Copyright 2001-2026 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
Panaši muzika
 The Day Is My Enemy
The Prodigy |
 |
 ...Like Clockwork
Queens of the Stone Age |
|
 The Fall of Hearts
Katatonia |
|
 Unplugged 1991 and 2001: The Complete Sessions
REM |
|
 Kodama
Alcest |
|
Music.lt
01:37 -
DjVaids
Liepos 21-osios naktį Ukrainos nusipelniusi am artistui ir baleto „L ife Dance“ teatro solistui Ol eksandrui Garbarčukui sustojo širdis. Šokėjas, kuris kartu su dainininke Ruslana 2004 m. nušvietė „Eurovizijos“ sceną pergalingo jų pasirodymo metu, mirė nuo s
23:20 -
einaras13
Paskutiniai du siūlymai (Illusion ir You Keep On Moving) labai panašūs, tokios atmosferiškai melancholiškos dainos. Abu kūriniai nuo seno pažįstami ir labai mano mėgstami.
19:20 -
4Blackberry
Konditerijaus dienos dainų siūlymai pastaruoju metu mane nervina. Tik gerąja prasme. Nes primena apie daug puikios muzikos, kurią norisi perklausyti, bet nėra kada. Gabūt kada iš šių dienų pavyyks...
17:47 -
DjVaids
Keista lentelė Ispanija vs Argentina beveik visalaik kamuolys ⚽ pas ispanus. Kamuolio valdimo
23:51 -
einaras13
Turbūt lemiamą balsą skirsiu Illusion. Nors Here Is The News irgi neblogas gabalas. Niekad nebuvau Heaven For Everyone fanas
21:41 -
Very_crazy_enough
Dd kovoja beveik vienodo zanro, stiliaus sunkiasvores grupes, turincios po 3 balus: Queenai, Electrikai, Uriaheepai. Kam atiteks nakties medalis? 
05:22 -
Very_crazy_enough
Na, jei pasaulio cempionais taptu meksikieciai ar iranieciai, Trump spaustu jiems rankas su pirstine.
03:02 -
einaras13
Nematau nieko blogo Trumpo rankos paspaudimui. Tiesiog mandagumo gestas ir tiek, nebūtina ekspresyviai išreikšti, ką tu manai apie tą žmogų, kuriam ranką spaudi.
Informacija
Šiuo metu naršo narių: 0
Neregistruotų vartotojų: 4747
Iš viso užsiregistravę: 73789
Naujausias narys: KarolinCnu
Šiandien apsilankė: 86745
2017 m. rugpjūčio 29 d. 23:06:46
Perklausiau šį albumą dar kartą po turbūt pusantrų metų pertraukos. Kadangi turiu CD, tai perklausiau įdėmiai ir garsiai. Ir vis tiek - nieko. Nieko labai gero apie šį albumą negaliu pasakyti. Aš paprastai nemėgstu ilgų albumų, tai šis ne išimtis. Ilguose albumuose ryškiau pasimato išsisėmimas. Man optimali albumo trukmė yra 40-60 minučių, o šis gigantas ją perspjauna dvigubai.
Man visas šitas technokratinis konceptualizmas, kuris gan madingas pastaruoju metu (Megadeth pernai, Ayreon šiemet), truputį erzina. Taip, muzikantai turi kalbėti apie aktualijas, tuo požiūriu pritariu Steven'ui Wilson'ui, bet kartais nusipiginama iki eilinės ir nekokybiškos mokslinės fantastikos. Nemanau, kad siužeto / lyriniu požiūriu kažkuo įspūdingos tiek Dream Theater, tiek Ayreon roko operos.
Kalbant apie muziką, tai labai nykus, netgi šiek tiek dykumotas albumas. Dykumotas turiu omeny tuos momentus, kai eina kokios 3 ar 4 lėtos ir gan blankios dainos (Dream Theater tiesiog nesutverti kurti baladžių) iš eilės. Iš viso tokių albume yra apie 20. Toliau yra keletą dainų, kuriose maišosi įsimintini momentai ir nelabai įsimintini momentai. Įdomiausių kompozicijų lieka labai mažai: man įdomūs tiek elektroniniai NOMACS momentai, ypač The Hovering Sojourn ir Digital Discord. Dar lieka vietos keletai tikrai įspūdingų, muzikaliai turtingų kompozicijų: A New Beginning, Moment of Betrayal, Dystopian Overture, The Path That Divides. Buvo ir keletą lyriškesnių, bet įsimintinų epizodų: The X Aspect, My Last Farewell... Na, paminėjau 8 kompozicijas iš 34, bet tai yra mažiau nei ketvirtadalis. Jei trys ketvirčiai albumo nepalieka įspūdžio, tai overall albumas ir lieka toks nykus.
Turiu savo paskyrą progarchives.com puslapyje, tai ten uždėjau šiam albumui 3 žvaigždutes iš 5. Kadangi music'e vertindamas albumus neišnaudoju bene pusės savo vertinimo skalęs (5 balus esu turbūt parašęs vienam albumui, o mažiau 5 nė vienam), tai atitiktų mano standartinį 8. Bet šiuo atveju, žinodamas Dream Theater potencialą, savo 8-etui uždedu riebų minusą - žinoma, jis telieka mano galvoje ir šiame komentare, tačiau tai rimtas pareiškimas apie šį darbą, kuris yra absoliučiai iškrentantis iš konteksto, t.y. iš puikios Dream Theater diskografijos.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2016 m. rugpjūčio 13 d. 06:26:00
Roko-metalo opera, ne kitaip. Tik dabar ji atsiskleidė visu grožiu. Anksčiau trukdė jos epiškumas. Išlaikyti dėmesį 2 val su viršum nėra paprasta. Žinant operos turinį, darosi daug lengviau, įsitrauki į fabulą ir lauki atomazgos.
Atskyri numeriai geri patys savaime tai: Dystopian Overture, The Gift of Music, A Saviour in the Square, Moment of Batrayal, My Last Farewell, Walking Shadow, bet kontekste jie įgyja dar ir monumentalumo, kaip operų žymiosios arijos.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly