Magnum kietai laiko tą savo braižą, kuris panašus į Journey, bet daugiau progresyvaus charakterio (panašiai kaip Asia). Bet kažkodėl man Magnum nepriauga iki progroko (kaip ir Journey). Arba nebent tai „progrokas arenoms“. Toks klavišinių pabrėžtas galios skambesys, atrodo, dar truputį pasunkink ir gausis bene Deep Purple.
Man šitas albumas nesusitupi. Daug tokių galingų priedainių, bet kad įsirėžtų ir kažkokiu kitoniškumu nelabai kažkas išsiskiria. Tiesa, Where Are You Eden? prasideda užkabliuojančiu klavišinių rifu. Madman Or Messiah prasideda vos ne kaip Supertramp - The Logical Song plagiatas, bet greit evoliucionuoja į dinamišką įvairių melodijų aferą. Turbūt mano mėgstamiausias kūrinys albume. The Archway of Tears būtų mano antrasis pasirinkimas albume, man patinka, kaip jis užauga nuo įžangos, o užaugęs nenuvilia savo patraukliu priedainiu. Titulinė daina irgi turi įdomių instrumentuočių. Kitka kažkaip neįsikirto, nors House of Kings irgi norėčiau paminėti kaip rimtą albumo headbanger'į, su pompastišku pučiamųjų finalu. Vertinčiau albumą 8-etu, kas mano skalėje į žodžių kalbą išvertus: „panašu, kad geras albumas, bet manęs iki galo neįtikina“.
Šiuo metu naršo narių: 
Neregistruotų vartotojų: 1624
Iš viso užsiregistravę: 73333
Naujausias narys: 
Šiandien apsilankė: 429554
2020 m. gruodžio 23 d. 21:33:55
Magnum kietai laiko tą savo braižą, kuris panašus į Journey, bet daugiau progresyvaus charakterio (panašiai kaip Asia). Bet kažkodėl man Magnum nepriauga iki progroko (kaip ir Journey). Arba nebent tai „progrokas arenoms“. Toks klavišinių pabrėžtas galios skambesys, atrodo, dar truputį pasunkink ir gausis bene Deep Purple.
Man šitas albumas nesusitupi. Daug tokių galingų priedainių, bet kad įsirėžtų ir kažkokiu kitoniškumu nelabai kažkas išsiskiria. Tiesa, Where Are You Eden? prasideda užkabliuojančiu klavišinių rifu. Madman Or Messiah prasideda vos ne kaip Supertramp - The Logical Song plagiatas, bet greit evoliucionuoja į dinamišką įvairių melodijų aferą. Turbūt mano mėgstamiausias kūrinys albume. The Archway of Tears būtų mano antrasis pasirinkimas albume, man patinka, kaip jis užauga nuo įžangos, o užaugęs nenuvilia savo patraukliu priedainiu. Titulinė daina irgi turi įdomių instrumentuočių. Kitka kažkaip neįsikirto, nors House of Kings irgi norėčiau paminėti kaip rimtą albumo headbanger'į, su pompastišku pučiamųjų finalu. Vertinčiau albumą 8-etu, kas mano skalėje į žodžių kalbą išvertus: „panašu, kad geras albumas, bet manęs iki galo neįtikina“.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas