mei
echolyn

Retas atvejis šiuolaikinės progresyvios muzikos scenoje kai albumas sulietas į vieną kompoziciją, kurios vientisumas išlaikytas tiek muzikinėje tiek teksto plotmėje. Tokio epinio albumo seniai beklausiau. Žinoma, tai ne naujiena. Jau ir anksčiau yra sukurtų panašaus formato sėkmingų albumų. Pavardinčiau savo pamėgtus Jethro Tull banginius " Thick As A Brick" bei "A Passion Play", dar Genesis "The  Lamb Lies Down on Broadway" ir Marillion "Brave" su Wakemano " Journey to the Center of Earth". Echolyn muzika albume, sakyčiau, eklektiška - neo progresyve sumišęs su tradiciniu hard roku kur ne kur išvirstantis į R'n' B, kurio šleife užsiuodžia folk intonacijos. Muzikavimas kažkiek asocijuojasi su Gentle Giant, sunkesnėse vietose su Tool, kas Echolyn muziką daro sunkiai nusakomą. Albumo koncepcija susijusi su keliu, kelione tiek geografinėje tiek dvasinėje erdvėje. Pradžia labai primena J. Keruako "Kelyje". Toliau tekstas vis labiau komplikuojasi, kai gyvenimo malonumus jaukia prisiminimai sunkių išgyvenimų.