Gyvenimas - kalejimas iki gyvos galvos
Supuosi karuselėj ir savęs gailiuos
Žinau neverta, bet daužausi į krutinę
Save pradavau, aū prašau palauk

Prd.
O tenai aukštai kažkas man pažadėjo
Naujus marškinius su angelo sparnais (2 kart.)

Arbata žalia vėsina, pilu ją ant širdies
Lai išgaruoja pančiai, jie bėgiais nuriedės
O dieve, mielas sparnus užrakinau
Ir šieno kupetoj rakto neradau

Prd. (2 kart.)

Pasaulis išprotėjo, arba aš pati tokia
Suplyšo brangūs batai ir meilės nebėra
Ištraukit iš kalėjimo, pati to negaliu
Už užstatą, arba mainais, ramiu veidu nekaltu

Prd. (4 kart.)