Tu vėl ateisi pas mane anksti ryte,
Kai iškris rasa, per žolę basa.
Tu pasakysi, kad myli, pasakysi, kad nori
Ištarti tą žodį, man kelią parodyt.


Tuo keliu mes žingsniuosim, apsikabinę dainuosim,
Ir tu man duosi ramunėlę pauostyt.
Aš tave pabučiuosiu į lūpas ir nosį,
Mes įsivaizduosim, kad esam namuose.


Priedainis:
Tas ilgas kelias namo, kurio su tavim mes ieškojom.
Tas ilgas kelias namo, likimas mum nusišypsojo.
Tas ilgas kelias namo, kuriuo laimingi mes žingsniuojam.
Tas ilgas kelias namo, ir naktį einam, nesustojam.


Aš atversiu tau širdį, kol mūsų niekas negirdi,
Kad nenoriu dar mirti, o noriu išgirsti,
Kaip paukščiai dainuoja, kaip žemė vaitoja,
O tu vėl svajoji apie šviesų rytojų.


Negali suprasti, kad nėra ką prarasti.
Mes sielas užkasim ir namų neberasim.
Nebeturim kur eiti, mano mažoji mergaite.
Mes buvom apsvaigę, dabar sapnai pasibaigę.


Priedainis: