Où est "IL"
Quand il m'abandonne
Toute la vie
Est loin
Où est "LUI"
J'aime sa voix d'homme
Sans lui "IL" n'est rien
"LUI" est plus vieux
Je porte son pull marine
L'eau de ses yeux
Est bleue, d'un bleu des mers de Chine
"IL" est mystérieux
Dans sa stratosphère
Entre les deux, je voulais
Les deux
J'ai dans le cœur comme un poids
Dans la gorge une épine
De n'avoir fait le choix
"LUI" ou "TOI"
Les fenêtres sont en bois
Et ces pluies assassines
Qui coulent au fond de moi
"LUI" ou "TOI"...
Où est "IL" ?
Quand il n'y a personne
Toute la ville
s'éteint
"TOI" et "LUI"
Mes deux moitiés d'homme
Sans eux je n'
Suis rien
"LUI" est si fort
Je ris quand il s'ennuie
Quand il a tort
Là, je l'aime mieux encore, il dit :
Qu'il est amoureux
Comme l'eau aime la vague
Moi, sans les deux, j'ai du vague
A l'âme
J'ai dans le cœur comme un poids
Dans la gorge une épine
De n'avoir fait le choix
"LUI" ou "TOI"
Les fenêtres sont en bois
Et ces pluies assassines
Qui coulent au fond de moi
"LUI" ou "TOI"...
(répétez la strophe ci-dessus)
J'ai dans le cœur comme un poids
Des larmes d'encre de Chine
Qui me montrent du doigt
"LUI" ou "Toi"
Retrouver au fond de moi
Des rondes enfantines
Mais les chevaux de bois
Sont froids.
J'ai dans le cœur comme un poids
Dans la gorge une épine
De n'avoir fait le choix
"LUI" ou "TOI"
Les fenêtres sont en bois
Et ces pluies assassines
Qui coulent au fond de moi
"LUI" ou "TOI"...
Mano smegenys neregistruoja kai pamatau tokį vaizdą kaip "DjVaids mėgsta Pink Floyd dainą Time", o po apačia "DjVaids mėgsta YVA dainą Vasaros mergaitės" Bet imu pratintis jau.
Parašiau. Prašau, pakvieskit kas nors Pazistu_Mykola pasigrožėt tuo dienoraščiu... bus kaip laiko mašina 10 metų atgal, kai aš bombinau music'ą exceliniais grafikais ir Pazistu_Mykola tik ateidavo pasijuokt iš mano polinkio viskas "užstatistikinti"
Apskritai, senesniais laikais beveik visi kūrėjai pradėdavo su intencija tiesiog dalintis, be jokių monetizacijų. Tik vėliau už tai gavo atlygį. Dabar, deja, viskas korporatyvizuota (jei yra toks žodis), ir sunku pradėti be gero plano nuo pradžių.
Na, skaitoma medija visai kitą auditoriją turi, bet ir palyginti gerokai mažesnė. Tokia jau tinklaraštininkų dalia. Na bet galiausiai, svarbiausia, kad veikla patiktų ir duotų kažko gero bent keliems žmonėms. Ko daugiau ir reikia.
Nebent tai darai kaip saviraiškos būdą neturėdamas noro gauti jokios grąžos. Bet man blog'o formatas mielesnis, aš kai noriu rašau tekstus savo tinkluose ir viskas. Skaitoma medija man visuomet bus pirmiau žiūrimos medijos.
Nu gerai, labiau reiktų kalbėti apie tinklalaidžių kūrimo / žiūrėjimo santykį. Dabar kūrėjų kaip prikakota, o žiūrinčiųjų nors auga, bet kiek vienam kūrėjui tenka žiūrėtojų? Dėl to ta niša man atrodo visai neperspektyvi.
O YouTube tai nebūtinai įdėtas darbas yra lygu peržiūrų skaičiui. Bet irgi priklauso nuo turinio tipo. Bet mano nuomone, didžiausia YouTube populiarumo paslaptis yra skoningas ir subalansuotas turinio pateikimas. Jame svarbiausia, kad žiūrovas nenuobodžia