Akis pripustė sklidinai miltų, nebematau aš prieky tilto,
Vedančio į kitą gatvės pusę, o kas tenai yra, taip pasižiūrėti rūpi
Iš tolo man ranka kažkas pamoja, ir tai gerokai per toli, kad galėčiau nuskanuoti, kas tai
Aš skambinu paklausti: gal tai tu, mieloji? Atsiprašau, jeigu labai vėluoju.

Priedainis:
Vistiek, vistiek tu būsi mano
Ir nesvarbu, ką tu manai,
Svarbu širdis ką sako
Tik duoki, duoki, duoki laiko
Ir aš parodysiu, kur žmonės slepia laimę.

Atsiprašau, jeigu labai vėluoju, kad mano kojos neša ne ten, kur tu nori,
O tavo baimė, kad mano meilė dar neprisirpusi, o visko juk taip nori tu
Domiesi kur aš, o aš bėgime, man reikia dar kai kur, man reikia pas kai ką
Užeiti, paduoti, paimti, pritrinti, kiek vietų man keistų dar daug reikia aplankyti.

Priedainis.

Ir viskas bus lyg kine: mes gersim sultis ryte,
Už lango gėlės žydės ir tavo šuo nelos ant manęs,
Tėvai nepyks, kad vis dažniau lieku miegoti pas tave,
O kaimynai sakys: „kokia graži pora“.

Priedainis.