Qui dove il mare luccica e tira forte il vento
Su una vecchia terrazza davanti al golfo di Surriento Čia jūra su vėju žaidžia ir ryškiai viens kito versmei ir plūdimui nenusileidžia
Un uomo abbraccia una ragazza dopo che aveva pianto
Poi si schiarisce la voce e ricomincia il canto Du jaunuoliai vienas kito glėbyje netramdo ašarų, bet per ašaras dainuoja:
Te voglio bene assaie ma tanto tanto bene sai
E una catena ormai che scioglie il sangue dint'e vene sai "Aš pamilau tave taip stipriai, jog visa tai nenutrūkstama grandine plaukia mano kraujo gyslomis."
Vide le luci in mezzo al mare penso alle notti la in America
Ma erano solo le lampare e la bianc scia di un'elica Jie pažvelgė į jūros tolius: gal tos šviesos - tai pakrantės Amerikos, daugiataškės žibančios nakty,
Tačiau tai buvo tik žvejų šviesuliai, laivai, dar daug žvaigždžių žėrėjusių nakty.
Senti il dolore nella musica si alzo dal pianoforte
Ma quando vide la luna uscire da una nuvola
Gli sembro piu dolce anche la morte Jis vis daugiau juto skausmo toj muzikoj,
O kai pasitraukė nuo fortepiono, mėnuo sužvilgo pro debesį,
Jam net mirtis atrodė saldesnė už muzikos suteiktą skausmą.
Guardo negli occhi la ragazza quegli occhi verdi come il mare
Poi all'improvviso usci una lacrima e lui credette di affogare
Te voglio bene assaie ma tanto tanto bene sai
E una catena ormai che scioglie il sangue dint'e vene sai Jis pažvelgė į Jos akių gylį - šios buvo žalios lyg jūros gyliai.
Išsprūdo ašara. Jis pajuto, jog toj ašaroj Jis skęsta. "Aš pamilau tave taip stipriai, jog visa tai nenutrūkstama grandine plaukia mano kraujo gyslomis."
Potenza della lirica dove ogni dramma e un falso
Che con un po di trucco e con la mimica puoi disventare un altro Operos ir jos dramos jėga slypi tame, jog
pasitelkęs šiek tiek vaidybos sugebėjimų, šiek tiek grimo,
gali tapti kažkuo kitu
Ma due occhi che ti guardano cosi vicini e veri
Ti fan scordare le parole confondono i pensieri
Cosi diventa tutto piccolo anche le notti la in America Kai 2 akys, tokios tikros ir iš taip arti, žvelgia į tave,
tai sujaukia bet kokias mintis, bet kokią pozą, bet kokias svajones apie Amerikos naktis, kurios su jom palyginus - juk tokios menkos...
Ti volti e vedi la tua vita come la scia di un'elica
Ma si e la vita che finisce ma lui non ci penso poi tanto
Anzi si sentiva gia felice e ricomincio il suo canto
Te voglio bene assaie ma tanto tanto bene sai
E una catena ormai che scioglie il sangue dint'e vene sai
Te voglio bene assaie ma tanto tanto bene sai
E una catena ormai che scioglie il sangue dint'e vene sai
Tu pažvelgi atgal ir matai, jog tai tavo gyvenimas, kuris senka, kaip smėlis baltas nuo jūros, tavo delnuose, pirštų tarpais.
Tačiau Jis atvirkščiai -
nemąstė dabar apie tai visai!
Jis jau jautės laimingas,
Jis tęsė traukdamas tą pačią tą pačią vis
Dainą: "...................."
____________________
36 years of tears. ///
Mums likimo primesta kančia nėra tokia skausminga kaip ta, kurią suteikia svetima valia. /// (Artūras Šopenhaueris)
Yra ir gerų dalykų, gerai, kad yra Spotify integracija, kuri leidžia paklausyt dainų previews, ir apie kurią kalbėta buvo dar 2017 berods. Dėl šito džiaugiuos
Bet vis dėlto, nepaneigsi, kad tai išlieka unikali vieta internetinėje erdvėje. Vienintelė tokia. Ir vis tiek smagu, kad žmonės kaip Einaras, Alvydas, dar kas nors, ją dar bando puoselėti.
Kiek nykoka tai dar lengvai pasakyta, manau. Galima visaip šitą vietą pavadinti - Dievo užmiršta dykyne, fosiline iškasena, post-apokaliptiniu pasauliu, dar kaip nors...
Nu čia kaip ir anksčiau, kiek nykoka. Tik protarpsniais vienas kitas senas narys vis užsuka ir vėl pradingsta. Bet koks toks sugrįžimas atrodo kaip didelis pagyvėjimas.
2008 m. balandžio 16 d. 19:00:25
Qui dove il mare luccica e tira forte il vento
Su una vecchia terrazza davanti al golfo di Surriento
Čia jūra su vėju žaidžia ir ryškiai viens kito versmei ir plūdimui nenusileidžia
Un uomo abbraccia una ragazza dopo che aveva pianto
Poi si schiarisce la voce e ricomincia il canto
Du jaunuoliai vienas kito glėbyje netramdo ašarų, bet per ašaras dainuoja:
Te voglio bene assaie ma tanto tanto bene sai
E una catena ormai che scioglie il sangue dint'e vene sai
"Aš pamilau tave taip stipriai, jog visa tai nenutrūkstama grandine plaukia mano kraujo gyslomis."
Vide le luci in mezzo al mare penso alle notti la in America
Ma erano solo le lampare e la bianc scia di un'elica
Jie pažvelgė į jūros tolius: gal tos šviesos - tai pakrantės Amerikos, daugiataškės žibančios nakty,
Tačiau tai buvo tik žvejų šviesuliai, laivai, dar daug žvaigždžių žėrėjusių nakty.
Senti il dolore nella musica si alzo dal pianoforte
Ma quando vide la luna uscire da una nuvola
Gli sembro piu dolce anche la morte
Jis vis daugiau juto skausmo toj muzikoj,
O kai pasitraukė nuo fortepiono, mėnuo sužvilgo pro debesį,
Jam net mirtis atrodė saldesnė už muzikos suteiktą skausmą.
Guardo negli occhi la ragazza quegli occhi verdi come il mare
Poi all'improvviso usci una lacrima e lui credette di affogare
Te voglio bene assaie ma tanto tanto bene sai
E una catena ormai che scioglie il sangue dint'e vene sai
Jis pažvelgė į Jos akių gylį - šios buvo žalios lyg jūros gyliai.
Išsprūdo ašara. Jis pajuto, jog toj ašaroj Jis skęsta.
"Aš pamilau tave taip stipriai, jog visa tai nenutrūkstama grandine plaukia mano kraujo gyslomis."
Potenza della lirica dove ogni dramma e un falso
Che con un po di trucco e con la mimica puoi disventare un altro
Operos ir jos dramos jėga slypi tame, jog
pasitelkęs šiek tiek vaidybos sugebėjimų, šiek tiek grimo,
gali tapti kažkuo kitu
Ma due occhi che ti guardano cosi vicini e veri
Ti fan scordare le parole confondono i pensieri
Cosi diventa tutto piccolo anche le notti la in America
Kai 2 akys, tokios tikros ir iš taip arti, žvelgia į tave,
tai sujaukia bet kokias mintis, bet kokią pozą, bet kokias svajones apie Amerikos naktis, kurios su jom palyginus - juk tokios menkos...
Ti volti e vedi la tua vita come la scia di un'elica
Ma si e la vita che finisce ma lui non ci penso poi tanto
Anzi si sentiva gia felice e ricomincio il suo canto
Te voglio bene assaie ma tanto tanto bene sai
E una catena ormai che scioglie il sangue dint'e vene sai
Te voglio bene assaie ma tanto tanto bene sai
E una catena ormai che scioglie il sangue dint'e vene sai
Tu pažvelgi atgal ir matai, jog tai tavo gyvenimas, kuris senka, kaip smėlis baltas nuo jūros, tavo delnuose, pirštų tarpais.
Tačiau Jis atvirkščiai -
nemąstė dabar apie tai visai!
Jis jau jautės laimingas,
Jis tęsė traukdamas tą pačią tą pačią vis
Dainą: "...................."
____________________
36 years of tears. /// Mums likimo primesta kančia nėra tokia skausminga kaip ta, kurią suteikia svetima valia. /// (Artūras Šopenhaueris)