Supos vakaro šešėliai tu sėdėjai rūmų salėj karuselėj
Taip kaip sėdi karalienė susimąsčius

Kaip kardai ilgi šešėliai tu aukštyn rankas pakėlei
Ten kur debesys žėrėjo tartum stiklo paveikslėliai

Karuselėj tu sėdėjai ir manęs nepastebėjai
Apsižergus baltą žirgą kaip žvaigždė danguj spindėjai

Kaip žvaigždė danguj spindėjai ir su mėnuliu kalbėjai
Ne mane o šaltą šviesą mėnesienos tu mylėjai

O kada naktis atėjo karuselė suvirpėjo
Ėmė suktis pučiant vėjui ir aukštai dangum nuskriejo

Tu sukaisi karuselėj vakaro rausvoj pastelėj
Taip kaip sukas rūmų salėj karalienės ir karaliai
Prisisegus hiacintą tu mėnulį glamonėjai
Lapams krintant aušrai švintant labirintuose rugsėjo