Tau atleista už tai, kad kalbėjai kvailai,
Kad įskaudinai tą, kuris saugo tave.
Tau atleido visas padarytas klaidas,
Bet kažkas viduje vis dar stabdo tave.

Pr.: Jau artėja stotis.
Ten, kur laukia naktis.
Kur kažkas visada
Vėl sapnuoja Tave.

Tau atleido senai, tavo priešai, draugai
Už kiekvieną akimirką, kai melavai.
Jeigu klausi manęs, tau atleidžiu ir aš,
Bet kažkas viduje vis dar smaugia tave.

Tau atleidžia visi, ką pamiršęs esi.
Tie, kur laukė ilgai, kai tu nebegrįžai.
Bet vistiek viduje, tai kankina tave.
Galbūt būtų geriau, jei atleistum sau?