Soon an angel's leaving
They're ruled by laws of gravity
Soon this door is closing
And you'll never know unless you go
No, you'll never know if you won't go
wishing well of wonders
Glitter box of dreams
Inside lie bitter pills
You know I never wanted
To sing for your lover
But the angels sang of love
And outside the night was falling
fly - fiery angels kiss the sky
Won't you shine your light down on me
Fly - through the blazing cosmic eye
No, you'll never know if you won't go
eleven ways to lose your mind
Seven ways to shine
Four doors that may take you in
One that's closed behind
I should have seen you leaving
But I never thought you'd go
No, I never thought you'd walk away
it's getting dark, too dark to see
And angel's a long time gone
Too many things I can't combine
With logic reason
How can I tell the black from white
If all is black and blue?
God knows where I'm going
When the keeper waves me through...
Užteko vienos perklausos, kad nuo šios dainos pasijusčiau kaip Rojuje. Išties daina be priekaištų. Labiausiai patinka vietos, kuriose bosas persipina su sintezatoriumi ir sukuria tokį mistiškai patrauklų skambesį.
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
Šito kūrinio paklausęs prieš kelias dienas tiesiog išvirtau iš klumpių. Post-rokiška įžanga žadėjo man kažką dviprasmiško, bet po to, kai įstojo krimsoniškas bosas, iškart savo kritišką nuomonę nukišau į tam tikrą vietą. O melotrono vaidmuo aktyviosiose dalyse yra nerealus. Jo skambesys šiai grupei tikrai yra raktas. Kaip ir tas sunkus bosas. Kūrinys kol kas užima pirmą vietą šios grupės repertuare, bet perklausęs kol kas esu tik kokią dešimtį kūrinių, didžioji dauguma iš debiutinio "Vemod", kur post-roko yra šiek tiek daugiau nei tokiuose albumuose kaip "Gravity" ar "From Within", kuriuos pavadinčiau savo mėgstamiausiais net neklausęs visų, o tik porą kūrinių.
Richardo Tandy (ELO) klaviatūrų paletė buvo svarbi grupės garso sudedamoji dalis, ypač albumuose „A New World Record“, „Out of the Blue“, „Discovery“ ir „Time“.
Tai 10 balų sistema daug universalesnė nei 5. Be to, jau dabar aktyvumas yra mažokas, grįžus prie penkiabalės sistemos bus labai daug dainų, kurios gauna nulį. Iškritimas bus randomizuotas, o ne žmonių apspręstas.
Tai, kad tamsta nerandi už ką balsuot, dar nėra argumentas daryti visiems taikomas balsavimo taisykles. Be to, juk žinai, jog nebūtina balsuot už viską, gali duot 10, 9, 8, 7 ir 6, likusių penkių balų nebūtina paskirti.
Jau kuris laikas nebebalsuoju LT top 30, nes negaliu išrinkti 10 variantų, o balsuoti už beleką nenoriu. Lietuviai nesukuria tiek gerų dainų, o jei ir sukuria tai čia nepatenka. Siūlau mažinti iki 5 pasirinkimų
2015 m. gruodžio 30 d. 22:56:47
Užteko vienos perklausos, kad nuo šios dainos pasijusčiau kaip Rojuje. Išties daina be priekaištų. Labiausiai patinka vietos, kuriose bosas persipina su sintezatoriumi ir sukuria tokį mistiškai patrauklų skambesį.
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
2014 m. lapkričio 30 d. 14:09:32
Šito kūrinio paklausęs prieš kelias dienas tiesiog išvirtau iš klumpių. Post-rokiška įžanga žadėjo man kažką dviprasmiško, bet po to, kai įstojo krimsoniškas bosas, iškart savo kritišką nuomonę nukišau į tam tikrą vietą. O melotrono vaidmuo aktyviosiose dalyse yra nerealus. Jo skambesys šiai grupei tikrai yra raktas. Kaip ir tas sunkus bosas. Kūrinys kol kas užima pirmą vietą šios grupės repertuare, bet perklausęs kol kas esu tik kokią dešimtį kūrinių, didžioji dauguma iš debiutinio "Vemod", kur post-roko yra šiek tiek daugiau nei tokiuose albumuose kaip "Gravity" ar "From Within", kuriuos pavadinčiau savo mėgstamiausiais net neklausęs visų, o tik porą kūrinių.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas