Kaip išsaugot šio vakaro tolį ir tylą,
Ir tave ant šio kalno, vidury sutemų.
Tavo matinis veidas iš lėto sudyla,
Kad pradingsi iš viso, bijoti imu,
Bijoti imu.
Ir laikau aš apglėbęs tave tarsi lobį
Kurį tyko pagrobti plėšrioji tamsa.
Tu dabar tarsi ta pagauta antilopė,
Mano rankų nelaisvėj drebi visa,
Drebi visa.
Kaip tave man išsaugot, kaip tave išlaikyti,
Kad paliktum jauna ir lyg skausmo miela.
Aš bandysiu tave amžinai uždaryti
Į eilėraščio narvą drauge su tyla,
Drauge su tyla.
Į eilėraščio narvą šią akimirką trapią,
Ir žvaigždes, kurios mirksi nedrąsiai skliaute.
Nenuimk mano rankų, šio linguojančio trapo.
Ką aš veiksiu jei vienas liksiu krante,
Liksiu krante.
Kaip tave man išsaugot, kaip tave išlaikyti,
Kad paliktum jauna ir lyg skausmo miela.
Aš bandysiu tave amžinai uždaryti
Į eilėraščio narvą drauge su tyla,
Drauge su tyla. (2 kartus)