Tavo žodžius sugėrė ištroškusi žemė,
Nebežadėk, juk netesėsi niekada.
Melas, kurį bandei man dovanoti
Nuseks tave lyg šešėlis migloje.

Eik nuo šiol duobėtais savo keliais
Eik ir daugiau nežaisk su jausmais.

Apgavai tu mane, norėjau skristi į meilės šalį.
Apgavai tu mane, būtum matęs tai ko niekas nematė.
Norėjau aš pasilikt, norėjau su tavim likt,
Bet apgavai tu mane melagi.
Nors aš buvau akla, bet aš nesu kvaila,
Nes tik kvailė tau atleisti gali. (apgavai tu mane)

Tavo žodžius sugėrė ištroškusi žemė,
Nebežadėk, juk netesėsi niekada.
Melas, kurį bandei man dovanoti
Nuseks tave lyg šešėlis migloje.

Eik nuo šiol duobėtais savo keliais
Eik ir daugiau nežaisk su jausmais.

Apgavai tu mane, norėjau skristi į meilės šalį.
Apgavai tu mane, būtum matęs tai ko niekas nematė.
Norėjau aš pasilikt, norėjau su tavim likt,
Bet apgavai tu mane melagi.
Nors aš buvau akla, bet aš nesu kvaila,
Nes tik kvailė tau atleisti gali (apgavai tu mane) [2 k.]