Nešk mane per jūrą, per gilią, sūrią, tu mano valtis.
Nešk toliau nuo durų, už kurių tūno neviltis.
Pasakok man tiesą, pasakok man melą,
Man viskas brangu.
Būk šalia be galo, būk mano priešu arba draugu.

Man niekas nebaisu, nes su tavimi esu
Aš laiminga.
Nieko nebijau, jau savo kelyje
Aš esu ne viena.
(Aš esu ne viena, aš esu ne viena)
Pasakok kaip gera,
Kiekvieną kūno dalį, kai tu toli.
Kada kai plaka, kiekvieną vakarą širdis kai lieti.
O mintys šaudo it kulkos,
Kūnas kaip žvaigždžių dulkės,
Kai esu su tavim, kai esu su tavim.

Man niekas nebaisu, nes su tavimi esu
Aš laiminga.
Nieko nebijau, jau savo kelyje
Aš esu ne viena.
Man niekas nebaisu, nes su tavimi esu
Aš laiminga.
Nieko nebijau, jau savo kelyje
Aš esu ne viena.

(Niekas nebaisu)
(Jau savo ... savo) kelyje,
Aš esu ne viena, (aš esu ne viena),
Aš esu ne viena, (aš esu ne viena),
Aš esu ne viena,
Aš esu ne viena.