Krito žiedlapiai, krito ir snaigės
Ramunėle, kur tu pageltai
Buvo pasaka, buvo ir baigės
Nešė, nunešė pūgos baltai

Nežinau, ką man būrei, būrėja
Kur tu palinkai žiedu gėlės
Ir iš tolo tik - iš tolo žiūrėjau
Neišdrysdamas rankom paliest

Kaip bijojau aš nudegint, užpūsti
Palytėjimu lūpų karštų
O, kaip gaila man iš sapno pabusti
Ir atrasti jau nuskintą kitų

Žiedlapiai krito versmėj
Pasaka liko giesmėj