The neon lights are shining on me again
I walk the lonely streets in search of a friend
I need a lady to help me to get through the night, through the night
If I could find one then everything would be alright
The sleepy city is dreaming the night time away
Out on the street I watch tomorrow becoming today
I see a man, he's got take away women for sale, yes for sale
Guess that's the answer, 'cause take away women don't fail
Oh dirty women, they don't mess around
Oh dirty women, they don't mess around
You've got me coming, You've got me going around
Oh dirty women, they don't mess around
Walking the streets I wonder will it ever happen
Gotta be good 'cause then everything will be OK
If I could score tonight then I will end up happy
Panašu, kad šią dainą lengviau pamėgti iš live'ų nei studijinio įrašo. Gal tik dabar taip atrodo, reikės daugiau paleidinėti. Aišku, hats off to Tony Iommi čia. Ir dar, panašu, kad 5 akordai iš gitaros dalies pirmą kartą girdimos kažkur apie 2 dainos minutę yra paimti iš dainos "N.I.B". Nežinau, intentionally čia ar unintentionally, bet dainos negadina, tik tiek, kad primena apie galimą plagijavimą iš savęs :D Apskritai daina man tiesiog per daug nevientisa mano skoniui. Žodžiu, kol kas 9 iš manęs.
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
Prašau „įrėminkit“ šitą dainą, įtraukit į visus įmanomus geriausių sunkiojo roko / metalo dainų topus ir t.t. Čia yra tiesiog septynios minutės taškymo. Vis stiprėja nuomonė, jog būtent Dirty Women yra mano mėgstamiausia Black Sabbath daina, o jei ir ne, tai tikrai kažkur top5-uke. Didžiausia žvaigždė šioje dainoje yra Tonis su savo niekaip neišsisemiančiomis, išplėtotomis soluotėmis. Tiesiog guitar hero muzika, bet neperspaudžiant, labai gerai įsipaišant į visą dainos tekstūrą. O tekstūrą labai gerai užpildo Geezer'io bosas, jis šioje dainoje skamba nuostabiai. Bill'o energija nenumaldoma. Galbūt Ozzio vokalas nėra nuostabiausias, bet vienas dalykas apie jo performansą šioje dainoje man labai patinka: ta dichotomija, kurią jis sukuria su savo kiek nosiniu balsu pirmojoje dainos dalyje ir perėjimas į labai earthy, beveik growl'inį balsą „Oh dirty women...“ strofoje. 10 su pliusu.
Įdedu visą pluoštą šios dainos live'u. Techniškai turbūt stipriausias yra Hammersmith Odeon 1978-ųjų atlikimas, ypač iš Ozio perspektyvos, jis ten dar geriau spaudžia negu studijoje. Bet to įrašo kokybė ne pati nuostabiausia. Dėl to dažnai renkuos Ozzfest 1999-ųjų live'ą, kuriame Tony Iommi gitara skamba labai sinister. Taip pat neblogas yra The End atlikimas, bet Clufetos mano nuomone truputį strugglina su partijomis, kurios tiesiog sutvertas Ward'o rankoms. Bill'o būgnavimas yra one of a kind dalykas dažniausiai.
Kontrastas, bet gal ne toks baisus kaip gali pasirodyti. Aš irgi po savo stogu randu kai kurioms LT pop žvaigždėms vietos. Pvz, turbūt visi čia žino, kad aš esu visai nemenkas Aistės Pilvelytės mėgėjas.
Mano smegenys neregistruoja kai pamatau tokį vaizdą kaip "DjVaids mėgsta Pink Floyd dainą Time", o po apačia "DjVaids mėgsta YVA dainą Vasaros mergaitės" Bet imu pratintis jau.
Parašiau. Prašau, pakvieskit kas nors Pazistu_Mykola pasigrožėt tuo dienoraščiu... bus kaip laiko mašina 10 metų atgal, kai aš bombinau music'ą exceliniais grafikais ir Pazistu_Mykola tik ateidavo pasijuokt iš mano polinkio viskas "užstatistikinti"
Apskritai, senesniais laikais beveik visi kūrėjai pradėdavo su intencija tiesiog dalintis, be jokių monetizacijų. Tik vėliau už tai gavo atlygį. Dabar, deja, viskas korporatyvizuota (jei yra toks žodis), ir sunku pradėti be gero plano nuo pradžių.
Na, skaitoma medija visai kitą auditoriją turi, bet ir palyginti gerokai mažesnė. Tokia jau tinklaraštininkų dalia. Na bet galiausiai, svarbiausia, kad veikla patiktų ir duotų kažko gero bent keliems žmonėms. Ko daugiau ir reikia.
Nebent tai darai kaip saviraiškos būdą neturėdamas noro gauti jokios grąžos. Bet man blog'o formatas mielesnis, aš kai noriu rašau tekstus savo tinkluose ir viskas. Skaitoma medija man visuomet bus pirmiau žiūrimos medijos.
2025 m. spalio 1 d. 09:31:35
Aha, prisidedu ir as prie gabalo liaupsiu. Reikes kada del ju dvieju dainu nusipirkt TE lossless formatu
____________________
Auka suprato kad nusikaltimo bendrininkus senokai pazinojo
2025 m. liepos 31 d. 18:22:27
Žinoma ir šis afigenas gabalas,mano įvertintas -10balų.
2025 m. liepos 31 d. 18:20:49
Panašu, kad šią dainą lengviau pamėgti iš live'ų nei studijinio įrašo. Gal tik dabar taip atrodo, reikės daugiau paleidinėti. Aišku, hats off to Tony Iommi čia. Ir dar, panašu, kad 5 akordai iš gitaros dalies pirmą kartą girdimos kažkur apie 2 dainos minutę yra paimti iš dainos "N.I.B". Nežinau, intentionally čia ar unintentionally, bet dainos negadina, tik tiek, kad primena apie galimą plagijavimą iš savęs :D Apskritai daina man tiesiog per daug nevientisa mano skoniui. Žodžiu, kol kas 9 iš manęs.
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
2025 m. liepos 31 d. 17:54:57
Prašau „įrėminkit“ šitą dainą, įtraukit į visus įmanomus geriausių sunkiojo roko / metalo dainų topus ir t.t. Čia yra tiesiog septynios minutės taškymo. Vis stiprėja nuomonė, jog būtent Dirty Women yra mano mėgstamiausia Black Sabbath daina, o jei ir ne, tai tikrai kažkur top5-uke. Didžiausia žvaigždė šioje dainoje yra Tonis su savo niekaip neišsisemiančiomis, išplėtotomis soluotėmis. Tiesiog guitar hero muzika, bet neperspaudžiant, labai gerai įsipaišant į visą dainos tekstūrą. O tekstūrą labai gerai užpildo Geezer'io bosas, jis šioje dainoje skamba nuostabiai. Bill'o energija nenumaldoma. Galbūt Ozzio vokalas nėra nuostabiausias, bet vienas dalykas apie jo performansą šioje dainoje man labai patinka: ta dichotomija, kurią jis sukuria su savo kiek nosiniu balsu pirmojoje dainos dalyje ir perėjimas į labai earthy, beveik growl'inį balsą „Oh dirty women...“ strofoje. 10 su pliusu.
Įdedu visą pluoštą šios dainos live'u. Techniškai turbūt stipriausias yra Hammersmith Odeon 1978-ųjų atlikimas, ypač iš Ozio perspektyvos, jis ten dar geriau spaudžia negu studijoje. Bet to įrašo kokybė ne pati nuostabiausia. Dėl to dažnai renkuos Ozzfest 1999-ųjų live'ą, kuriame Tony Iommi gitara skamba labai sinister. Taip pat neblogas yra The End atlikimas, bet Clufetos mano nuomone truputį strugglina su partijomis, kurios tiesiog sutvertas Ward'o rankoms. Bill'o būgnavimas yra one of a kind dalykas dažniausiai.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas